Pasaulyje yra eilė skirtingų indeksų, kurie vertina įvairiausius aspektus. Matuojame ekonominę laisvę, turtinę nelygybę, žmogaus išsivystymą (Human development index), sveikatą ir taip toliau. Šie palyginimai skirtingais pjūviais labai naudingi ir leidžia geriau suprasti pasaulį, kuriame gyvename. Vienas indeksas šiame kontekste gerokai išsišoka ir atkreipia į save dėmesį – tai laimingos planetos indeksas (Happy planet). Tai dar vienas greitai populiarėjančių laimės indikatorių šeimos narys. Šį indeksą sudaro trys esminės sudedamosios dalys: pačių žmonių asmeninės laimės įvertinimas, gyvenimo trukmė ir vadinamasis ekologinis pėdsakas / taršos lygis. Pagal šį indeksą pasaulio pirmūnės yra tokios šalys kaip: Argentina, Čilė, Vietnamas, Gvatemala, Belizas, Costa Rica, Panama. Neblogai pasirodo ir Bangladešas, Irakas, Venesuela. Sąrašo gale tokios šalys kaip JAV, Jungtiniai Arabų Emiratai, Danija.
Manau geriausiai šiuos reitingus apibūdina mandagus žodis – įdomūs. Kalbant mažiau mandagiai ir labiau atvirai – šis indeksas yra baisus. Pradėkime nuo to, jog būvimas laimingu ir geras gyvenimas yra labai skirtingi dalykai. Taip, didelėje dalyje neturtingų valstybių panašios laimės apklausos rodo aukštus rezultatus. Tačiau tai labai iškreiptas statiškas vertinimas, kuris mažai ką pasako apie gyvenimo procesą. Kai neturi galimybės nieko pasiekti, neturi turto, kurį gali prarasti ir nuo tavęs niekas nepriklauso, belieka būti laimingu ir tikėtis geriausio. Visiškai kitaip yra tada, kai gali kontroliuoti savo gyvenimą, spręsti savo likimą. Paklauskite savęs – ar mieliau sunkiai dirbtumėte savo mėgstamą darbą, jaustumėte progresą ir siektumėte tikslų ar sėdėtumėte prie savo molio namelio ir džiaugtumėtės, jog šiandien jūsų nenušovė ar nesusirgote?
Antrasis, gyvenimo trukmės kriterijus yra daugiau labiau tinkamas, jis naudojamas daugelyje indeksų, gyvenimo trukmė ryškiai koreliuoja su ekonominiu šalies išsivystymu, medicinos paslaugų kokybe. Šiame indekse jis bendrą situaciją taiso.
Trečiasis kriterijus – taršos lygis, vėlgi kelia nuostabą. Ar tarša yra gerai? Ne. Tačiau negerai yra ir mirti badu, negerai yra ir neturėti vaistų nuo paprastų ligų, nelabai malonu gyventi skurde. Kadangi gyvename pasaulyje, kuriame nėra neribotų resursų, darome sprendimus ir dėliojame prioritetus. Teršiame gamtą tam, kad turėtume maisto, technologijas ir kitus gyvenimo patogumus – tai pasirinkimas. Tačiau judame į priekį, vakaruose jau teršiame gerokai mažiau nei tai darėme ankščiau. Kitos valstybės kaip – Kinija, dar to mokosi ir mus vejasi. Susikūrę patogesnį gyvenimą, vis daugiau energijos galime skirti išsilavinimui ir tobulėjimui. Gaila, jog vieni šią laisvą energiją naudoja progresui kurti, kiti dėlioja indeksus, kuriais šlovinamas badas, korumpuotos arba žlugusios valstybės ir dykynės, kuriose „švaru“. Šį indeksą reikėtų pervadinti – Happy planet/not so happy people index.
Tiems, kurie gyvena turtingose šalyse (Lietuva yra viena iš jų) šis indeksas vis dar atrodo protingas, siūlau išsirinkti vieną iš pirmūnų, pavyzdžiui – Venesuelą ir vykti ten, ne krepšinio turnyrui ar atostogoms pafotografuoti „romantiškai“ apgriuvusių namų, o gyventi, užleidžiant savo vietą Lietuvoje vietiniam tos šalies gyventojui. Kaip manote, ar sunku bus rasti kandidatą?
