Vilniaus miesto savivaldybė 2014
Vilniaus m. savivaldybė, surinkusi 75 balus iš 100, indekse užėmė 2 vietą iš 7 miestų savivaldybių. Vieta Lietuvos savivaldybių indekse per metus nepasikeitė, tačiau aukštesnį balą nulėmė geresnis socialinės rūpybos, mokestinės aplinkos bei investicijų sričių vertinimas.
Vilniaus m. vienam gyventojui tenka daugiausia užsienio investicijų, kurios išlaiko sparčius augimo tempus. Toliau sparčiai auga ir veikiančių įmonių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų. Visa tai lėmė ne tik aukštą balą investicijų srityje, tačiau teigiamai paveikė ir miesto socialinę aplinką. Mažiausias nedarbo lygis (7,8 proc.), mažėjantis socialinių išmokų gavėjų skaičius bei mažiausias tarp miestų savivaldybių būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius lėmė geriausią įvertinimą socialinės rūpybos srityje. Geriausias įvertinimas skirtas ir švietimo srityje dėl efektyviai naudojamos mokyklų infrastruktūros, t. y. didesnė dalis švietimui skiriamų lėšų atitenka mokymosi procesui užtikrinti, o ne pastatų išlaikymui. Žemiausi žemės mokesčio tarifai bei šalies miestų vidurkį atitinkantis nekilnojamojo turto tarifas užtikrino geresnį nei praėjusiais metais mokestinės aplinkos įvertinimą.
Užimti aukštesnę poziciją savivaldybei sutrukdė prastesni įvertinimai komunalinio ūkio bei turto valdymo srityse. Spartesnis pastatų pardavimas pagerintų turto valdymo srities įvertinimą. Geresnį įvertinimą komunalinio ūkio srityje užtikrintų nenuostolingai veikianti vandens tiekimo įmonė. Pakilti iki pirmosios vietos sutrukdė ir Konkurencijos įstatymo pažeidimas dėl keleivių paslaugų vežimo organizavimo. Vilniaus m. savivaldybė taip pat turi didžiausią skolą tarp visų šalies savivaldybių – 114 proc. nuo pajamų, tai du kartus viršija šalies vidurkį.
