LLRI siūlo nepritarti siūlymui vėl kelti per pastaruosius keletą metų jau keliskart didintus mokesčio tarifus durpėms, kitam smėliui ir žvyrui. Projekto autorius teigia, kad siūlomas mokesčio didinimas skatintų „gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius“, tačiau siūlomi mokesčio tarifai yra tokie dideli, kad neišvengiamai susidaro įspūdis, jog norima apskritai uždrausti naudoti Lietuvos gamtos išteklius (apie tai įstatymo projekte neužsimenama). Mokesčio didinimas jau nepasiteisino 2010 m., o tolimesnis didinimas tik blogintų esamą padėtį ir neatneštų papildomų biudžeto pajamų. LLRI siūlo inicijuoti visaapimantį ankstesnių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius didinimo pasekmių įvertinimą, o jeigu bus nustatytos neigiamos mokesčio didinimo pasekmės – skubiai mažinti šį mokestį.Toliau – LLRI pastabos, pateiktos Seimo aplinkos apsaugos ir biudžeto ir finansų komitetui.
***
LLRI nuomonė dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3870Mokesčio didinimas mažintų Lietuvos gavybos įmonių konkurencingumą, skatintų importuoti išteklius iš kitų šalių. Įstatymo projektu siekiama padidinti per pastaruosius keletą metų jau keliskart didintus mokesčio tarifus durpėms, kitam smėliui ir žvyrui. Pabranginus durpes, kitą smėlį ir žvyrą, gavybos įmonės vis mažiau apsimokėtų išgauti šiuos išteklius Lietuvoje, o išteklius naudojančios įmonės būtų skatinamos rinktis kitose šalyse išgaunamus išteklius.
Projektu siekiama smarkiai riboti ar net drausti valstybinių gamtos išteklių vartojimą, o ne skatinti racionalų naudojimą. Projekto autorius teigia, kad siūlomas mokesčio didinimas skatintų „gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius“, tačiau siūlomi mokesčio tarifai yra tokie dideli, kad neišvengiamai susidaro įspūdis, jog norima apskritai uždrausti naudoti Lietuvos gamtos išteklius (beje, apie racionalų kitose šalyse išgaunamų gamtos išteklių naudojimą Lietuvoje projekto autorius neužsimena). Palyginti su dar neseniai (iki 2009 m.) taikytais mokesčio tarifais, mokestis ne mažaskaidėms durpėms išaugtų 20 kartų, žvyrui ir kitam smėliui – po beveik 8 kartus. Tiesa, mokesčiai jau buvo padidinti nuo 2010 m., ir tai turėjo paskatinti „racionalesnį“ jų naudojimą, todėl neaišku, kodėl net ir padidinus mokestį ištekliai vis dar naudojami „neracionaliai“. Jeigu projekto autorius siekia, kad Lietuvoje esantys gamtos ištekliai apskritai nebūtų išgaunami, tuomet tinkamesnė priemonė būtų siūlyti drausti Lietuvoje esančių valstybinių gamtos išteklių išgavimą.
Mokesčio didinimas jau nepasiteisino 2010 m., o tolimesnis didinimas tik blogintų esamą padėtį ir neatneštų papildomų biudžeto pajamų. Projekto autorius teigia, kad priėmus projektą „didės gaunamos už šiuos valstybinius gamtos išteklius biudžeto įplaukos“ – detalesnės papildomų pajamų prognozės nėra atliktos. Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius jau buvo padidinti 2010 m., tuomet tikėtasi surinkti papildomų 20 mln. litų, tačiau vietoje planuotų papildomų 20 mln. litų pajamų bendros pajamos vos viršijo 20 mln. litų. Tai reiškia, kad jau nepasiteisino 2010 m. įvykęs mokesčio didinimas, o nuo 2012 m. įsigalėjęs didesnis mokestis ir projekto autoriaus siūlomas tolimesnis mokesčio didinimas tik blogintų esamą padėtį ir vargu ar atneštų papildomų pajamų.
Reikalingas ankstesnio mokesčio didinimo pasekmių įvertinimas, o ne tolimesnis mokesčio didinimas. Kaip jau minėta, 2010 m. įvykęs mokesčio didinimas neatnešė planuotų papildomų pajamų, bet neabejotinai turėjo neigiamos įtakos šalies gavybos pramonės sektoriui. Nepaisant to, mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius buvo dar kartą dvigubai-trigubai pakelti nuo 2012 m. Siūlome atlikti platų ankstesnių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pasekmių įvertinimą šalies biudžetui, gavybos pramonės sektoriui ir šio sektoriaus darbo rinkai, išteklius naudojančioms įmonėms, išteklių importo apimčiai ir kt. Jeigu bus nustatyta, kad mokesčio didinimas neigiamai atsiliepė ūkiui ir šalies biudžetui, būtina nedelsiant priimti įstatymo pataisas, grąžinsiančias mokestį į ankstesnį lygį.
Todėl siūlome nepritarti įstatymo projektui Nr. XIP – 3870 ir inicijuoti visaapimantį ankstesnių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius didinimo pasekmių įvertinimą, o jeigu bus nustatytos neigiamos mokesčio didinimo pasekmės – skubiai mažinti šį mokestį.
