K. Leontjeva. Britų patirtis: mokestis mažesnis, o pajamų daugiau

Ieš­kant ga­li­mų šal­ti­nių pen­si­joms kom­pen­suo­ti vie­šai dau­giau­sia dis­ku­tuo­ta apie tris bū­dus: di­des­nius mo­kes­čius, ki­tų iš­lai­dų ma­ži­ni­mą ir da­lies vals­ty­bei pri­klau­san­čio tur­to pri­va­ti­za­vi­mą. Ne­pel­ny­tai nuo­ša­ly­je li­ko dar vie­nas po­ten­cia­lus šal­ti­nis – mo­kes­čių ma­ži­ni­mas. Bū­tent šį bū­dą, kad su­rink­tų į biu­dže­tą dau­giau pa­ja­mų, ką tik sėk­min­gai įgy­ven­di­no Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės po­li­ti­kai.

Mokesčiai nukirpti, pajamos išaugusios

2010 me­tais lei­bo­ris­tų va­do­vau­ja­ma vy­riau­sy­bė pa­li­ko val­džią pa­di­di­nu­si aukš­tu­ti­nį prog­re­si­nio gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fą nuo 40 iki 50 pro­cen­tų. Toks ta­ri­fas tai­ky­tas me­ti­nėms pa­ja­moms, sie­kian­čioms 150 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (apie 630 tūkst. li­tų) ir dau­giau. Per­ne­lyg di­de­lį mo­kes­tį kri­ti­ka­vu­si kon­ser­va­to­rių va­do­vau­ja­ma vy­riau­sy­bė pra­ėju­siais me­tais su­ma­ži­no vir­šu­ti­nį laip­te­lį nuo 50 iki 45 pro­cen­tų. Tuo­met kal­bė­ta, kad biu­dže­tas ga­li ne­tek­ti 100 mln. sva­rų ster­lin­gų (apie 420 mln. li­tų).

Ta­čiau ofi­cia­lios prog­no­zės dėl mo­kes­čių ma­ži­ni­mo pa­sek­mių ne­pa­sit­vir­ti­no. Rea­lūs šio žings­nio re­zul­ta­tai – šo­ki­ruo­jan­tys, bet ge­rą­ja pra­sme. Biu­dže­tas, užuot ne­te­kęs lė­šų, jau per pir­mus me­tus bu­vo pa­pil­dy­tas stul­bi­na­mais 9 mlrd. sva­rų ster­lin­gų (apie 38 mlrd. li­tų), ku­riuos su­mo­kė­jo dau­giau­sia už­dir­ban­tys bri­tai. Iš vi­so pa­gal aukš­čiau­sią prog­re­si­nio mo­kes­čio ta­ri­fą su­mo­kė­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) su­ma per vie­nus me­tus pa­di­dė­jo nuo 40 iki 49 mlrd. sva­rų. Tai­gi GPM ta­ri­fo su­ma­ži­ni­mas 5 proc. pa­di­di­no su­mo­kė­tą mo­kes­tį 23 proc., t. y. be­veik ket­vir­ta­da­liu. Iš­au­gu­sios pa­ja­mos lei­do ap­kar­py­ti mo­kes­čius dar ir ma­žiau­siai už­dir­ban­tiems žmo­nėms.

Kodėl mokesčių mažinimas gali padidinti surenkamas pajamas?

Žy­mus ame­ri­kie­čių eko­no­mis­tas Art­hu­ras Laf­fe­ras ry­šį tarp mo­kes­čių ta­ri­fų ir mo­kes­čių pa­ja­mų pa­vaiz­da­vo krei­ve, ku­ri il­gai­niui ir pra­dė­ta va­din­ti au­to­riaus var­du – La­fe­ro krei­ve. Ji par­odo, kad pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai mo­kes­čių kė­li­mas ga­li pa­di­din­ti mo­kes­čių pa­ja­mas, bet ly­giai taip pat mo­kes­čių di­di­ni­mas pa­ja­mas ga­li su­ma­žin­ti, o mo­kes­čių ma­ži­ni­mas – pa­di­din­ti.

Ko­dėl taip yra? Kaip aiš­ki­no eko­no­mis­tas, mo­kes­čių ta­ri­fo kei­ti­mas vi­suo­met tu­ri dvi pa­sek­mes: arit­me­ti­nę ir eko­no­mi­nę. Arit­me­ti­nė pa­sek­mė yra to­kia, kad ma­ži­nant mo­kes­tį ma­žė­ja ir to mo­kes­čio pa­ja­mos, o eko­no­mi­nė – kad ma­ži­nant mo­kes­tį at­si­ran­da pa­ska­tų dau­giau dirb­ti, ga­min­ti, įdar­bin­ti dar žmo­nių, ir tai tei­gia­mai at­si­lie­pia vi­sai eko­no­mi­kai. Žy­mio­sios krei­vės au­to­riaus žo­džiais, “a­rit­me­ti­nis efek­tas vi­suo­met vei­kia prieš­in­ga link­me nei eko­no­mi­nis. Tai­gi, kai su­de­da­mos arit­me­ti­nės ir eko­no­mi­nės mo­kes­čių ta­ri­fo kei­ti­mo pa­sek­mės, mo­kes­čių kei­ti­mo po­vei­kis mo­kes­čių pa­ja­moms ne­bė­ra toks aki­vaiz­dus”.

Vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų, le­mian­čių mo­kes­čių kei­ti­mo po­vei­kį eko­no­mi­kai ir su­ren­ka­moms pa­ja­moms, yra mo­kes­čio ma­ži­ni­mo apim­tis. Jei­gu du skir­tin­gi ta­ri­fai ma­ži­na­mi vie­no­dai, ryš­kes­nį po­vei­kį tu­rės di­des­nio ta­ri­fo su­ma­ži­ni­mas. Tai su­kurs dau­giau­sia eko­no­mi­nių pa­ska­tų dirb­ti ir kur­ti dau­giau.

Lietuvai apsimokėtų mažinti “Sodros” įmokas

Jei per­kel­tu­me šias A.Laf­fe­ro įžval­gas į Lie­tu­vos mo­kes­čių sis­te­mą, ku­rį gi mo­kes­tį la­biau­siai ap­si­mo­kė­tų ma­žin­ti? Lie­tu­vo­je vie­nos di­džiau­sių yra “Sod­ros” įmo­kos – jos su­da­ro be­veik 31 proc. dar­buo­to­jo už­dar­bio. Nuo to­kių “Sod­ros” įmo­kų bė­ga­ma į še­šė­lį. Kaip ro­do 2014 me­tais at­lik­ta gy­ven­to­jų apk­lau­sa, dar­bo rin­kos še­šė­lis su­da­ro net penk­ta­da­lį vi­sos Lie­tu­vos še­šė­li­nės eko­no­mi­kos.

Ta­čiau tu­rint de­fi­ci­ti­nį “Sod­ros” biu­dže­tą kal­bė­ti apie vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų ma­ži­ni­mą ne­po­pu­lia­ru. Kai ku­rie po­li­ti­kai net bai­mi­na­si siū­ly­mo įves­ti “Sod­ros” įmo­kų vir­šu­ti­nes ri­bas, nors So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja tam pri­ta­ria. Ėmus tai­ky­ti va­di­na­mą­sias įmo­kų lu­bas, “Sod­ra” tu­rė­tų trum­pa­lai­kių pra­ra­di­mų, ta­čiau at­si­ras­tų ir tei­gia­mas eko­no­mi­nis po­vei­kis: pa­ska­ta di­din­ti at­ly­gi­ni­mus, kur­ti ge­riau mo­ka­mas dar­bo vie­tas, kel­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas į Lie­tu­vą, čia steig­ti nau­jus tarp­tau­ti­nių įmo­nių pa­da­li­nius ir ki­ta. Skai­čiuo­ja­ma, kad bend­ra biu­dže­to ne­tek­tis su­da­ry­tų ne bai­mę ke­lian­tį mi­li­jar­dą, o apie 40-60 mln. li­tų.

Gal­būt mū­sų po­li­ti­kus ga­lė­tų įkvėp­ti Gru­zi­jos, ku­ri prieš de­šimt­me­tį ra­di­ka­liai su­ma­ži­no so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas nuo 31 iki 20 proc., pa­vyz­dys. Re­zul­ta­tas – triuš­ki­na­ma sėk­mė: jau per pir­mus ta­ri­fo su­ma­ži­ni­mo me­tus pa­ja­mos pa­di­dė­jo 45 pro­cen­tais.

Lie­tu­vos po­li­ti­kai nuo­gąs­tau­ja, kad tei­gia­mi mo­kes­čių ma­ži­ni­mo re­zul­ta­tai ga­li pa­si­ro­dy­ti ne iš­kart, o su trum­pa­lai­kiais ne­igia­mais pa­da­ri­niais teks tvar­ky­tis čia ir da­bar. Tai pri­lygs­ta že­mos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jo bai­mei di­din­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, nes mo­ky­mų lai­ko­tar­piu lai­ki­nai su­ma­žė­tų jo pa­ja­mos. Aki­vaiz­du, kad ne­per­sik­va­li­fi­ka­vęs dar­buo­to­jas ir liks pa­smerk­tas gau­ti ma­žą at­ly­gi­ni­mą. Tas pat ša­lies biu­dže­to at­ve­ju – ne­ma­žin­da­mi mo­kes­čių bū­si­me pa­smerk­ti ken­tė­ti dėl di­de­lio še­šė­lio ir men­kų pa­ska­tų dirb­ti bei kur­ti. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Gru­zi­jos ir ki­tų vals­ty­bių pa­tir­tis ro­do, kad ap­si­mo­ka ma­žin­ti per­ne­lyg di­de­lius mo­kes­čius. Kuo sku­biau tai pa­da­ry­si­me, tuo grei­čiau at­eis tas “il­ga­sis lai­ko­tar­pis”, kai pa­ju­si­me ti­krą­ją mo­kes­čių su­ma­ži­ni­mo nau­dą.