Pozicija. Dėl Švietimo finansavimo principų

Pasiūlymai Švietimo finansavimo reformos darbo grupei

1.  Švietimo įstaigos iš valstybės ar savivaldybės lėšų finansuojamos tik proporcingai besimokančiųjų skaičiui (neskiriant papildomo finansavimo nei remonto, nei jokiais kitais atvejais), nepaisant nuosavybės formų ar kitų kriterijų. Šis principas yra nustatytas įstatymu. Mokiniui perėjus į kitą švietimo įstaigą valstybės finansavimas taip pat pervedamas į kitą įstaigą.
2.  Valstybės finansavimas švietimui nustatomas Valstybės biudžete nurodant finansavimą, tenkantį vienam mokiniui vieną mėnesį (Atitinkamai būtina peržiūrėti Valstybės ir Savivaldybių biudžetų santykį).
3.  Preliminariai vieno besimokančio finansavimo suma nustatoma padalinant šiuo metu švietimui skiriamo finansavimo sumą iš visų besimokančiųjų skaičiaus (ilgainiui toks finansavimas turėtų mažėti arba likti tik kaip socialinė priemonė). Vieno besimokančiojo finansavimo suma gali skirtis tik priklausomai nuo besimokančiojo amžiaus (klasės).
4.  Gautas valstybės lėšas bei savo turtą švietimo įstaigos naudoja savo nuožiūra, nenustatant jokių išlaidų normatyvų. Švietimo įstaigoms suteikiama ūkinė laisvė.
5.  Papildomas valstybės ar savivaldybės finansavimas švietimo įstaigoms gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei jos atlieka papildomas funkcijas (pavyzdžiui, išlaiko viešą biblioteką).
6.  Švietimo įstaigos gali gauti lėšų iš kitos veiklos, o taip pat rinkti papildomą mokestį už švietimo paslaugas (tiek papildomas, tiek pagrindines).
7.  Biudžetinį finansavimą gaunančios švietimo įstaigos privalo suteikti minimalų švietimo paslaugų paketą (tai turėtų sudaryti santykinai nedidelę dalį). Kita švietimo įstaigų mokymo programų dalis nekontroliuojama.
8.  Švietimo veikla gali užsiimti ir privatūs asmenys ar bet kokie juridiniai asmenys. Jie turi teisę dalyvauti švietimo finansavimo sistemoje, tačiau tokiu atveju privalo suteikti reikalaujamą minimalų švietimo paslaugų paketą. Valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos reorganizuojamos į įmones ir privatizuojamos, arba reorganizuojamos į ne pelno organizacijas ir perduodamos į privačias rankas, arba kitaip išvalstybinamos. Švietimo įstaigų tinklas susiklosto be papildomo įsikišimo, priklausomai tik nuo rinkos poreikių.
9.  Tokie patys principai taikomi ir papildomo ugdymo finansavimui.