2000 m. I pusmečio vertinimai ir prognozės metams iki 2001 m. vidurio
Kiti tyrimai, metodologija, publikacijos…
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristato šeštojo Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimo etapo rezultatus. Šis tyrimas buvo pradėtas 1997 m., kiekviename iš etapų dalyvavo apie 50 ekspertų – rinkos dalyvių, kurių vertinimai ir prognozės buvo susisteminti ir išanalizuoti lyginant su prieinamų statistinių šaltinių duomenimis bei pristatyti atskirose studijose.
Pagrindinis tyrimo tikslas yra pateikti ekonominių rodiklių, reikalingų verslui planuoti, vertinimus, grindžiamus rinkos dalyvių (ekspertų) nuomonėmis, suteikti skaitytojams galimybę palyginti šiuos vertinimus su prieinamais oficialiais statistiniais duomenimis ir pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas. LLRI tyrimas remiasi ekspertų sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija.
Ekspertai vertino ir prognozavo šiuos ekonominius rodiklius: bendro vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, infliaciją, gamintojų kainų indeksą, nedarbo lygį, vidutinį darbo užmokestį, namų ūkių pajamas, namų ūkių investicijas bei taupymą, darbo užmokesčio dalį namų ūkių pajamose, neapskaitytą importą ir eksportą, įmonių pelningumą, nuosavybės grąžą bei investicijas, nominalias paskolų ir indėlių palūkanų normas, nebankinių paskolų dalį paskolų rinkoje, santykinę mokesčių naštą, prognozavo VVP palūkanų normas bei lito kursą su doleriu. Studija yra parašyta lietuvių ir anglų kalbomis. Tyrimą finansavo Vilniaus bankas, Omnitel ir Lietuvos Draudimas.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai
Ekspertų vertinimais, Lietuvos ekonomika 2000 m. pradžioje nežymiai išaugo, tačiau spartesnio augimo prognozės artimiausių metų laikotarpiui yra minimalios.
Ekspertų vertinimais, 2000 m. I pusmetį Lietuvoje BVP sukurta 1.4 proc. daugiau nei praeitų metų I pusmetį. Turint omenyje, kad 1999 m. BVP, ekspertų nuomone, sumažėjo 1.8 proc., 2000 metais išaugs 1.8, o per metus iki 2001 m. vidurio – 2.3 procento, galima teigti, kad 2000 m. pradžia buvo persilaužimas iš nuosmukio į ekonominį augimą. Ir šį kartą ekspertų vertinimai yra nuosaikesni nei oficialūs, ir prognozės jų santūresnės.
Vertindami vidutinio darbo užmokesčio bei vidutinių namų ūkių pajamų rodiklius, ekspertai pastebi nuosmukį. Jų nuomone, nuo 1999 m. vidurio abu šie rodikliai nuolat mažėja, tačiau prognozuojama, kad per metus iki 2001 m. vidurio vidutinis darbo užmokestis padidės ir sieks 1999 m. pabaigos lygį, o namų ūkių pajamos nors ir išaugs, tačiau 1999 m. lygio nepasieks. Pastebėtina, kad vidutinis darbo užmokestis, nedarbo lygis bei gyventojų pajamos, palyginus su BVP augimu, keičiasi šiek tiek lėčiau: sumažėjus BVP augimui, jie dar kurį laiką išsilaiko buvusiame lygyje, o pirmajam ėmus kilti dar kurį laiką krinta.
Šešėlinės ekonomikos dalis BVP ir neapskaitytos užsienio prekybos dalis visoje užsienio prekyboje, tyrimo ekspertų nuomone, nusistovėjo. Šešėlinė ekonomika sudaro apie 23 proc. BVP, neapskaitytas importas – apie 20 proc. viso importo, o neapskaitomas eksportas – apie 12 proc. viso eksporto.
Tyrimo ekspertų nuomone, infliacija 2000 m. I pusmetį sudarė vidutiniškai 2 proc., o per metus iki 2001 m. vidurio turėtų siekti 3.4 proc. Nors ekspertai prognozuoja kainų augimą iki 2001 m. vidurio, tačiau tiek jų pateikti infliacijos vertinimai, tiek prognozės šį kartą yra mažesni nei ankstesniuose tyrimuose. Nors LLRI tyrimo ekspertai ir toliau mano, jog infliacija šalyje yra didesnė, nei teigia oficialūs šaltiniai, šis skirtumas yra pastebimai sumažėjęs. Tai greičiausiai galima sieti su LSD naudojamo prekių ir paslaugų krepšelio struktūros pakoregavimu, kuriuo buvo padidinta išlaidų dalis, skiriama santykinai sparčiausiai brangstančioms ir dar reguliuojamoms infrastruktūros paslaugoms bei kurui.
LLRI tyrimo respondentų vertinimais, 2000 m. I pusmetį gamintojų kainų indeksas Lietuvoje vidutiniškai buvo lygus 101.7, o per metus iki 2001 m. vidurio išaugs iki 103.4. GKI auga daugiausia dėl energetikos bei ypač pramonei svarbių naftos produktų kainų augimo.
Ekspertų vertinimu, nedarbo lygis per 2000 m. I pusmetį išaugo 1.7 proc. punkto ir pasiekė 14.1 proc., tačiau per metus iki 2001 m. vidurio daugiau nebekils. Darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis 2000 m. birželio mėn. pasiekė 11.1 proc., o LSD darbo jėgos atrankinių tyrimų duomenimis, II ketvirtį jis siekė 14.6 proc. LSD tyrimų ir ekspertų vertinimai labai panašūs įvertinus tai, kad LLRI tyrimas neapima nedarbo kaimo vietovėse. Darbo biržos skelbiami nedarbo lygio rodikliai, nors itin išaugę pastaruoju metu, tebėra mažesni už apklausų būdu gaunamus nedarbo lygio vertinimus. LLRI tyrimo ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu nedarbas nebeaugs, o Ūkio ministerijos nuomone jis turėtų mažėti.
LLRI tyrimo ekspertų vertinimais, 2000 m. I pusmetį vidutinis įmonių pelningumas ir nuosavybės grąža toliau mažėjo. Vidutinis pelningumas pasiekė 4.6 proc., o nuosavybės grąža 9.7 procento. Metams iki 2001 m. vidurio ekspertai prognozuoja nedidelį vidutinio pelningumo ir nuosavybės grąžos padidėjimą. LLRI tyrimo ekspertų vertinimais, vidutinė įmonių investuojamo pelno dalis 2000 m. I pusmetį padidėjo ir iki 2001 m. vidurio toliau didės (iki 62 proc.). Šiame tyrimo etape pateiktas vidutinis investuojamos pelno dalies vertinimas ir metų prognozė yra didžiausi nuo makroekonominių rodiklių tyrimo pradžios (1997 m.).
Kaip ir ankstesniuose tyrimo etapuose, didžioji dauguma ekspertų prognozuoja, kad lito kursas su JAV doleriu iki 2001 m. vidurio išliks nepakitęs. Ekspertų vertinimais paskolostiek litais, tiek JAV doleriais pinga ir ši tendencija išliks iki 2001 m. vidurio. Tačiau indėlių palūkanos sumažės tik 0.1 proc. punkto. Nors paskolų palūkanos po truputį mažėja, ne bankiniame sektoriuje vyrauja nuomonė, kad jos yra nepagrįstai didelės lyginant su ūkio subjektų bei gyventojų galimybėmis. Bendros kreditavimo sąlygos Lietuvoje gali pagerėti padidėjus konkurencijai tarp bankų ir kitų kredito institucijų, išaugus kreditavimo formų įvairovei bei sumažėjus valstybinių investavimo instrumentų pasiūlai. Nors artimiausiam laikotarpiui (iki 2001 m. vidurio) ekspertai prognozuoja žemesnes vienerių metų trukmės VVP palūkanas nei anksčiau, prognozuojamas pelningumas yra gerokai aukštesnis nei 2000 m. rudenį rinkoje mokamos palūkanos. Pastebėtina tai, kad ekspertų nuomone VVP palūkanos turėjo sumažėti, tačiau tokio staigaus jų kritimo, kaip 2000 m. I pusmetį, ekspertai nenumatė.
