Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. Iš LLRI leidinio „Knyga 2000-2004 metų Seimo nariams ir rinkėjams“

2000-06-30

Iš LLRI leidinio „Knyga 2000-2004 metų Seimo nariams ir rinkėjams“

  Turėtume siekti ne visagalės supervalstybės ir ne palaidos “laisvų tautų” asociacijos, bet laisvus žmones vienijančių tautų bendrijos.
F. A. von Hayek (1944)
 
… beveik visi egzistuojantys ekonominės integracijos dariniai buvo pasiūlyti arba suformuoti dėl politinių priežasčių, nors visuomenei pateikiami juos ginantys argumentai buvo grindžiami galima ekonomine nauda. Vis dėlto nepriklausomai nuo ekonominės integracijos motyvų, būtina aiškintis ekonomines tokių geografiškai diskriminuojančių grupių pasekmes.
A. M. El-Agraa (1998)
Europos Sąjungos principai ir laisvoji rinka
Europos Sąjunga (ES) grindžiama tokiais principais: taikus valstybių narių bendradarbiavimas bei bendras klausimų sprendimas, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, demokratija, sąlygų rinkos ekonomikai funkcionuoti sudarymas. ES pagrindą sudaro bendroji rinka – laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Šių keturių laisvių veikimas kyla iš laisvosios rinkos principų laikymosi ir visiškai dera su jais. Kliūčių šalinimas mainams tarp valstybių narių yra teigiamas reiškinys, suteikiantis daugiau laisvės verslui, didesnį pasirinkimą vartotojams bei sudarantis sąlygas bendrai gerovei augti.
Tačiau tuo pačiu ES yra regioninis, diskriminacinio pobūdžio darinys, kuris ekonominiams santykiams su trečiosiomis šalimis taiko apribojimus. Šie apribojimai iškreipia konkurenciją ir trikdo visapusiškai naudingų ekonominių santykių plėtrą tarp ES ir išorinio pasaulio. Be to, pačioje ES esama taisyklių, kuriomis suvienodinamos kai kurių sričių veiklos sąlygos, tuo pačiu šalinant santykinius valstybių narių pranašumus. ES bendros politikos sritys, perskirstančios išteklius tarp valstybių narių, ypač bendroji žemės ūkio politika, yra neefektyvios, skatina išteklių švaistymą, riboja konkurenciją bei technologinę pažangą. Šie ES bruožai neatitinka laisvosios rinkos dvasios, todėl yra sveikintinos pastarojo meto iniciatyvos, kuomet mažinamas bendras išorinis muitų tarifas, taikomas prekybai su trečiosiomis šalimis, reformuojama bendroji žemės ūkio politika.
ES turi būti reformuojama, kuriant geresnes sąlygas laisviems santykiams tarp valstybių narių visose ekonomikos srityse ir vykdant atvirą užsienio ekonominę politiką. Taip būtų sukurtos tinkamos sąlygos naujų narių priėmimui į ES. ES plėtra turi vykti nenaikinant stojančiose šalyse egzistuojančių natūralių skirtumų, kurie sukuria sąlygas visapusiškai naudingiems mainams Europoje ir už jos ribų.
Lietuvos integracijos į ES motyvai ir padariniai
Lietuvos narystė ES siejama su įvairiais privalumais, tačiau pagrindinį postūmį integracijai teikia politiniai motyvai. Akivaizdžiausia Lietuvos narystės ES nauda yra susijusi su saugumo didinimu. Narystė ES sustiprina šalies saugumą sumažindama išorinę grėsmę. Be to, narystė ES sustiprina tvarką bei saugumą pačioje šalyje: jos narės bendrai sprendžia nusikalstamumo, sienų kontrolės, terorizmo, aplinkos taršos ir kitas piliečių saugumui svarbias problemas. Nuolatos keičiantis informacija ir bendrai priimant sprendimus, labai sumažėja ir nesusipratimų bei konfliktų tarp ES narių tikimybė. Manoma, jog būtent tai, kad šeštajame dešimtmetyje buvo sukurtos Europos Bendrijos, prisidėjo prie taikaus Vakarų Europos šalių, ypač istoriškai dažnai konfliktavusių didžiųjų valstybių, sambūvio.
Dar vienas svarbus Lietuvos narystės ES privalumas – dalyvavimas Europoje vykstančiuose procesuose. Tai svarbu tiek politikai, tiek ekonomikai, tiek kultūrai. Svarbu ir tai, kad, įsitraukusi į ES sprendimų priėmimo procesą, Lietuva galėtų įtakoti jų turinį. Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Austriją, Suomiją ir Švediją stoti į ES, buvo siekis prisidėti prie ES bendros ekonominės politikos kūrimo, nes ji turi įtakos ir Sąjungai nepriklausančioms valstybėms. Šiuolaikinėje pasaulio ekonomikoje esant didelei ekonominei šalių tarpusavio priklausomybei, tokio stambaus ekonominio vieneto kaip ES politika turi daug įtakos kitų valstybių ūkiams.
Kitas, su dabartine valstybių tarpusavio priklausomybe susijęs narystės ES aspektas, yra jos poveikis Lietuvos suverenitetui. ES valstybės narės nemažai reikalų sprendžia bendrai ir yra atsisakiusios veto teisės priimant sprendimus. Kai kurias galias, pvz., prekybos politikos priemonių inicijavimą, jos yra delegavusios ES vykdomosioms institucijoms (Europos Komisijai). Europos Teisingumo Teismo sprendimai valstybių narių vyriausybėms yra privalomi. Tai reiškia, jog, stodama į ES, Lietuva deleguoja dalį suverenių galių ES institucijoms. Tačiau būdama ES narė, Lietuva gali ir sustiprinti savo įtaką. Dalyvaudama ES sprendimų priėmimo procese, daugelyje sričių Lietuva savo visuomenės interesus galėtų  įgyvendinti geriau , nei būdama už ES ribų. Suprantama, tai būtų pasiekta tik tinkamai išnaudojus ES suteikiamas galimybes. Daug sprendimų ES yra priimama bendru sutarimu, ieškant visoms valstybėms priimtino varianto tačiau gali būti, jog kai kurie sprendimai, susiję su bendrąja rinka, gali būti priimami ir be Lietuvos atstovų pritarimo.
Lietuvos narystė ES turi aiškių ekonominių privalumų. ES pagrindas – bendroji rinka, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Kitaip sakant, visoje ES teritorijoje sudaromos tokios pat sąlygos laisvai judėti, kaip ir vienoje valstybėje. Lietuvai prisijungus prie ES, jos verslininkai galės laisvai prekiauti visoje ES teritorijoje, piliečiai galės laisvai judėti, mokytis ir įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje. Tiesa, kliūčių “keturioms laisvėms” tarp Lietuvos ir ES šalinimas yra ilgas procesas. Jis vyksta jau dabar ir kai kuriose srityse tikriausiai tęsis dar ilgai  po įstojimo į ES.
Remiantis rinkos ekonomikos principais, įsijungimas į bendrąją rinką iš esmės būtų naudingas Lietuvos ūkiui. Pašalinus kliūtis tarpusavio mainams tarp Lietuvos ir ES, būtų geriau naudojami gamybos ištekliai – darbo jėga, kapitalas bei gamtos ištekliai. Lietuvoje išaugtų konkurencija, ekonominė veikla taptų efektyvesnė, mažėtų kainos, didėtų prekių bei paslaugų pasirinkimas ir kiltų šalies gerovė. Tiksliai įvertinti ekonominį narystės ES poveikį labai sunku, nes nelengva atskirti, kas yra Lietuvoje vykdomų reformų, o kas – integracijos į ES padariniai.
Pastebėtina, jog įsijungimas į bet kokį regioninį, o tai reiškia – diskriminacinį, bloką poveikio ekonominei gerovei atžvilgiu yra tik “antras geriausias” sprendimas. Pats geriausias sprendimas visada yra visiškai atvira ir nediskriminacinė šalies ekonominė politika. Vertinant narystės ES ekonominius privalumus ir trūkumus, reikia įvertinti esamas alternatyvas. Šiuo atžvilgiu vertinimai priklauso nuo prognozių apie Lietuvos išorinę ir vidinę aplinką. Tikėtina, jog ateityje ES priklausys didžioji dauguma Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvos kaimyninės šalys. Tuo tarpu kitos šalys (NVS) gali savo ruožtu vykdyti bendrą ekonominę politiką. Lietuvos vyriausybės galimybės įtakoti bet kurių iš šių dviejų stambių blokų politiką Lietuvos atžvilgiu būtų labai menkos, tuo tarpu juose vykdomos politikos pasekmės Lietuvos verslui būtų didelės.
Kita vertus, ekonominė gerovė ateityje (turbūt daugiausia) priklausys nuo ekonominės politikos pačioje Lietuvoje. Iki šiol daug ES ar kitų tarptautinių organizacijų patarimų ir siūlymų Lietuvos vyriausybei teigiamai įtakojo Lietuvoje vykdomą ekonominę politiką. Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama ES, tai pagarba žmogaus laisvėms ir teisėms, demokratija, įstatymo viršenybė ir rinkos ekonomika. Šie principai visiškai atitinka ir Lietuvos žmonių interesus. Tačiau Lietuvoje jie dar nėra visiškai įgyvendinti, o integracija į ES yra vienas iš jų diegimo būdų. Nors yra konkrečių ES normų, netinkamų Lietuvai, paprastai sunkumai kyla ne tiek dėl jų turinio, kiek dėl nepakankamo jų poveikio įvertinimo bei pasirenkamų jų įgyvendinimo Lietuvoje metodų.
Kai kas Lietuvos narystės ES naudą sieja su išmokomis iš ES biudžeto, teikiamomis ES sutartyje numatytiems bendriesiems tikslams įgyvendinti. Iš tiesų, ES remia valstybių narių ūkininkus bei mažiau išsivysčiusius regionus, nors bendra per ES biudžetą perskirstomų lėšų suma lygi maždaug 2 proc. valstybių narių bendro nacionalinio produkto. Tikėtina, kad, tapusi ES nare, Lietuva sulauktų finansinės jos paramos. Nors Lietuva turėtų mokėti įnašus į bendrą biudžetą, iš ES biudžeto gaunamos išmokos dar ilgai viršytų Lietuvos įmokas. Lietuva jau dabar gauna arba netrukus gaus ES paramą, skirtą teisės normų derinimui, investicijoms į infrastruktūrą ir institucijų plėtrą, regionų bendradarbiavimui (PHARE programa), žemės ūkio ir kaimo plėtojimui (SAPARD programa), transporto plėtrai ir aplinkosaugai (ISPA programa).
Vis dėlto finansinių išmokų iš ES nauda Lietuvos ūkiui yra abejotina. Visų pirma, valstybės investicijos iš principo yra ne tokios efektyvios kaip privačios ir iškreipia rinką. Ne mažiau svarbu tai, jog ES finansinės paramos nauda ją gaunančios valstybės ūkio plėtrai labai priklauso nuo tinkamo jos panaudojimo. Graikijos ekonominė raida ES liudija, kad išmokos iš ES biudžeto gali neduoti laukiamo ekonominio rezultato. Portugalijos patirtis rodo, jog netinkamai valdomos finansinės išmokos daugiausia naudos gali duoti siauroms interesų grupėms bendro šalies ūkio augimo sąskaita. Dėl šių priežasčių didesnė ekonominė nauda yra sietina ne su išmokomis iš ES biudžeto, o su Lietuvos dalyvavimu bendrojoje rinkoje. Galiausiai tikėtina, kad šiuo metu ES taikomos finansinės paramos valstybių narių žemės ūkiui bei regionų plėtrai taisyklės bus pakeistos prieš Lietuvai stojant į ES.
Kitas prieštaringas Lietuvos narystės ES aspektas yra susijęs su įsipareigojimų ekonominio reguliavimo srityje įgyvendinimu. Aplinkosaugos, produktų kokybės standartų, darbo saugos ir kitų socialinių reikalų normų, grindžiamų vartotojų apsauga ar tvirtesnių socialinių garantijų užtikrinimu, taikymas apriboja ekonominės veiklos laisvę ir sukelia papildomų išlaidų įmonėms. Lietuvos įmonės turės skirti daug lėšų tam, kad atitiktų griežtesnes produktų ar procesų normas tokiose srityse kaip aplinkosauga ar infrastruktūros sritys. Kai kurios ES normos dėl šiuo metu mažesnio Lietuvos ekonominio išsivystymo lygio (arba iš principo) yra netinkamos Lietuvai, o greitas jų diegimas sumažintų absoliučius ir santykinius Lietuvos pranašumus ir įmonių gebėjimą konkuruoti.
Taip pat nemažai kainuoja ES reguliavimo normų perkėlimas į Lietuvos teisinę ir administracinę sistemą. Reikia nemažai išteklių, kad Lietuvos teisės normos būtų suderintos su ES teise, sukurtos reguliavimo institucijos (pvz., sertifikavimo įstaigos, veterinarijos tarnybos, darbo saugos institucijos ir pan.) ir sudarytos sąlygos tinkamai joms veikti. Ekonominio reguliavimo kaina Lietuvos biudžetui bei įmonėms priklausys ir nuo to, ar tinkamai mūsų valstybinės institucijos įgyvendins šiuos su naryste susijusius įsipareigojimus. Tai reiškia, jog priemonės turėtų būti tinkamai paskirstytos laiko atžvilgiu – kliūtys mainams tarp Lietuvos ir ES šalinamos kuo greičiau, o brangiai kainuojančios ES normos įgyvendintos tik po ilgų pereinamųjų laikotarpių. Taip pat reikia kuo efektyviau parinkti priemones ES direktyvose numatytų tikslų įgyvendinimui. Pažymėtina, jog būtent nuo Lietuvos institucijų gebėjimo tvarkytis šalies viduje ir vykdyti protingą ekonominę politiką priklausys tai, kiek bus pasinaudota narystės ES teikiamomis galimybėmis ir kiek tai kainuos.
Lietuvos integracijos į ES būklė
1999 m. spalio mėn. paskelbtame Reguliariame pranešime Europos Komisija rekomendavo su pradėti derybas Lietuva (ir kitomis “antrosios grupės” šalimis) dėl narystės Europos Sąjungoje. 1999 m. gruodžio 10-11 d. Helsinkyje susirinkusi Europos viršūnių taryba pritarė Komisijos siūlymams tiek dėl konkrečių deryboms kviečiamų šalių, tiek dėl pačios derybų eigos. Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės ES praėjus maždaug keturiems metams po jos oficialiai pareikšto noro tapti ES nare. Tikėtina, jog dar daugiau laiko praeis, kol Lietuva įstos į ES. Oficialiai laikomasi prielaidos, kad Lietuva bus pasirengusi narystei ES jau 2004 m. Vis dėlto galima daryti prielaidą, jog jei neįvyks radikalių pokyčių tarptautinėje aplinkoje, Lietuva ES nare taps ne anksčiau nei 2007 m.
Lietuvos integracija į ES, ypač prekių judėjimo srityje, vyksta jau daugiau nei pusę dešimtmečio. Lietuva jau yra pasirašiusi keletą ekonominių susitarimų su ES, kuriuose buvo įsipareigota šalinti kliūtis tarpusavio ekonominiams mainams (žr. lentelę 1) bei pradėti Lietuvoje ekonominę veiklą reguliuojančių normų derinimą su ES teisynu  – acquis communautaire. Remiantis Laisvosios prekybos sutartimi tarp Europos Bendrijos ir Lietuvos, kuri galioja nuo 1995 m. pradžios, importo muito mokesčiai iš ES į Lietuvą įvežamiems pramonės gaminiams turi būti pašalinti iki 2001 m. Iš Lietuvos eksportuojamoms pramonės prekėms į ES pastaroji netaiko importo muito mokesčių nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
Lentelė 1. Pagrindiniai dvišaliai ekonominiai susitarimai tarp Lietuvos ir ES
Sutartis
Pasirašyta
Įsigaliojo
Pagrindinės nuostatos
Prekybos ir bendradarbiavimo sutartis
1992.05.11
1993.02.01
Didžiausio palankumo statusas prekyboje; ES generalizuotos preferencijų sistemos taikymas Lietuvai; ekonominis bendradarbiavimas kai kuriose srityse
Sutartis dėl laisvosios prekybos ir su ja susijusių reikalų (Laisvosios prekybos sutartis)
1994.07.18
1995.01.01
Prekybos liberalizavimas, grindžiamas GATT principais, laisvosios prekybos zonos prekybai pramoninėmis prekėms (Kombinuotos Nomenklatūros 25-97 skyriai) įgyvendinimas; ES panaikina muitus įvežamoms lietuviškos kilmės prekėms nuo sutarties įsigaliojimo datos, Lietuva pašalina muitus įvežamoms ES kilmės prekėms laipsniškai per šešis metus.
Asociacijos (Europos) sutartis
1995.06.12
1998.02.01
ES pripažįsta Lietuvos siekį tapti ES nare; inkorporuotos laisvosios prekybos sutarties nuostatos; politinio dialogo plėtojimas; ekonominis bendradarbiavimas tokiose srityse kaip konkurencijos politika (ES taisyklių įgyvendinimas Lietuvoje), paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, intelektualinės nuosavybės apsauga, vartotojų apsauga, mokslo ir technologijų vystymo, energetikos, aplinkosaugos, teisės derinimas ESacquis pagrindu; bendrų institucijų (asociacijos tarybos ir asociacijos komiteto) įkūrimas.
Šaltinis: atitinkamos sutartys
Integracija yra nuolatinis procesas, kurį įprasmina ne tik politiniai sprendimai, bet ir neformali ekonominių mainų plėtra. Šiuo metu maždaug pusė Lietuvos užsienio prekybos vyksta su ES šalimis, o pridėjus ir kitas šalis kandidates, ši dalis yra beveik 70 proc. Lietuvos užsienio prekybos apyvartos (žr. lentelę 2). Lietuvos įmonės ne tik intensyviai prekiauja su ES įmonėmis, bet ir dalyvauja gamybinio proceso grandyse, išnaudodamos Lietuvos santykinius pranašumus. Pavyzdžiui, nemažai tarpinių tekstilės operacijų atliekama Lietuvoje, išnaudojant vietos darbo jėgos privalumus. Beveik 70 proc. tiesioginių užsienio investicijų taip pat yra atėję iš ES šalių.
Lentelė 2. Lietuvos užsienio prekyba pagal šalis 1999 m. sausio-spalio mėn., proc.
Šalis
Eksportas
Importas
ES
49.3
45.8
NVS
18.9
25.0
Latvija ir Estija
15.2
3.7
CELPS
5.8
10.1
ELPS
2.8
1.9
Kitos šalys
8.0
13.5
Iš viso
100
100
Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos vyriausybės
NVS – Nepriklausomų valstybių sandrauga
CELPS – Centrinės Europos laisvosios prekybos sutartis
ELPS – Europos laisvosios prekybos sutartis
2000 m. ruošiamasi pasirašyti naują susitarimą su ES dėl tolesnio prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo. Planuojama abiem pusėms panaikinti muito mokesčius, kurie šiuo metu sudaro 5 proc. Taip pat planuojama iš abiejų pusių didinti kvotas be muito įvežamiems produktams. Tiesa, pasinaudoti kvotomis galės tik tie Lietuvos gamintojai, kurie turi sertifikatus eksportuoti žemės ūkio produkciją į ES (1999 m. pabaigoje sertifikatus turėjo 16 pieno, 7 žuvininkystės produktų tiekėjų bei 1 žvėrienos įmonė).
Lietuvos integracija į ES reiškia ne tik kliūčių ekonominiams mainams šalinimą, bet ir ekonominę veiklą reguliuojančių normų perėmimą bei bendrų ES sutartyje numatytų principų laikymąsi. Kliūčių mainams šalinimas integracijos į ES vidinę rinką atveju tik sąlyginai gali būti atskirtas nuo ES normų, t.y. bendrų “žaidimo taisyklių”, reglamentuojančių ekonominę veiklą, įgyvendinimo Lietuvoje. ES galioja bendra taisyklė, jog dėl naujų narių priėmimo negali būti keičiamos ES lygiu ekonominę veiklą reguliuojančios normos, naujoms narėms negali būti suteikiamos nuolatinės išimtys. Tai reiškia, jog dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje reiškia joje galiojančių taisyklių taikymą stojančioje šalyje iš karto arba po pereinamųjų laikotarpių.
Lietuva įgyvendina ES normas jau keletą metų, tai ir sudaro pagrindinę pasirengimo narystei ES dalį. Pagrindinės su įsijungimu į ES bendrąją rinką normos buvo numatytos dvišaliuose susitarimuose tarp Lietuvos ir ES bei ES vienašališkai parengtuose dokumentuose (žr. lentelę 3).
Lentelė 3. Lietuvos integracijos į ES priemonės
Priemonė
Pagrindiniai bruožai
Pasirengimo narystei strategija
ES vienašališkai bei dvišalio susitarimo pagrindu teikiamos rekomendacijos, prioritetizuojančios su vidaus rinka susijusio acquis perėmimą ir įgyvendinimą, ES techninė ir finansinė parama, kuria remiamas identifikuotų narystės įsipareigojimų perėmimas. Ją sudaro žemiau išvardintos dalys.
(1) Asociacijos sutartis
Integracija prekybos pramonės gaminiais srityje, “seklus” bendradarbiavimas kitose su vidaus rinka susijusiose srityse, acquis perėmimas kai kuriose srityse (konkurencijos politika), politinis dialogas;
(2) PHARE programa
Techninė ir finansinė parama, pirmaisiais reformų metais teikta transformacijos priemonių įgyvendinimui Lietuvoje, o pastaruoju metu koncentruojama ties pasirengimo narystei priemonėmis;
(3) Baltoji knyga dėl VRE šalių integracijos į Sąjungos vidaus rinką
Europos Komisija joje identifikavo pagrindines kiekvienos vidaus rinkos srities priemones, kurias turi perimti šalis kandidatė, bei rekomendavo jų įgyvendinimo seką. Iš viso identifikuotos 23 sritys, o įgyvendintinos priemonės suskirstytos į I ir II etapo priemones.
Stojimo partnerystė
ES vienašališkai pasiūlomas Lietuvai dokumentas, kuriame įvardinamos konkrečios sritys, kuriose būtini tolesni veiksmai, rengiantis stojimui į ES. Stojimo partnerystėje numatytos priemonės, kurios skiriamos į trumpo ir vidutinio laikotarpio priemones, yra grindžiamos Europos Komisijos nuomonėje bei Reguliariuose pranešimuose išdėstytais vertinimais dėl Lietuvos pažangos, įgyvendinant Kopenhagos kriterijus. Ja siekiama prioritetizuoti Lietuvos pasirengimą narystei ES, tuo pačiu suteikiant finansinę paramą įvardintų priemonių įgyvendinimui.
Nacionalinė acquis priėmimo programa (NAPP)
Lietuvos institucijų dokumentas, numatantis priemones, kuriomis ruošiamasi įgyvendinti stojimo partnerystėje įvardintus tikslus. Jis atspindi Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimus įgyvendinant su naryste susijusias priemones, tame tarpe konkrečių acquis įgyvendinimo Lietuvoje grafiką ir jo finansavimą.
Teisės peržiūra
Analitinis acquis nagrinėjimas, siekiant įvertinti jo nuostatų perkėlimo į Lietuvos sistemą perspektyvas.
Derybos dėl narystės
Derybos prasideda Europos Komisijai nusprendus ir Europos viršūnių tarybai patvirtinus, jog šalis yra pasirengusi jas pradėti. Derybų metu siekiama suderinti ES bei stojančiosios šalies interesus ir sutarti dėl stojimo sąlygų. Nors anksčiau į ES stojančios šalys derėdavosi dėl įnašų į ES biudžetą, kai kurių acquis normų pritaikymo specifiniams naujų narių bruožams bei acquis įgyvendinimo pereinamųjų laikotarpių, tikėtina, jog Lietuva (kaip ir kitos VRE šalys) turės galimybę derėtis tik dėl pereinamųjų laikotarpių skaičiaus ir trukmės. Derybos vyksta dėl stojimo sąlygų 29 derybiniuose skyriuose (plius skyriai dėl institucijų ir kitų klausimų). Susiderėjus stojimo sąlygas, pasirašoma stojimo sutartis, kurią turi ratifikuoti Europos parlamentas, visų valstybių narių parlamentai bei stojančios šalies parlamentas.
Šaltinis: atitinkami dokumentai
Helsinkyje patvirtinti Europos Komisijos siūlymai, konkretizavę tolesnę integracijos eigą tiek laiko, tiek formos atžvilgiu, suteikė naują postūmį Lietuvos pasirengimui deryboms dėl narystės ES – derybinių pozicijų formavimui bei integracijos pasekmių analizei. Tai reiškia naujo Lietuvos integracijos į ES politinio etapo pradžią, o tuo pačiu ir didesnį integracijos politikos derinimo su vidaus ekonomine politika poreikį. Derybinių pozicijų formavimo poreikis skatina išsamiai įvertinti integracijos priemonių poveikį Lietuvos ūkiui ir šių vertinimų pagrindu formuoti efektyvią bei nuoseklią politiką. Integracijos pasekmių vertinimu grindžiama politika suteikia galimybes geriau išnaudoti narystės ES teikiamas galimybes bei sumažinti galimus prisitaikymo kaštus.
Pasiūlymai
Toliau pateikiami pagrindiniai tarpusavyje susiję integracijos politikos principai, būtini sklandžiam Lietuvos įsijungimui į ES.
1.       Reformų įgyvendinimas Lietuvoje
Pagrindinė sėkmingos Lietuvos ekonomikos plėtros ir gerovės augimo sąlyga yra ekonominių reformų įgyvendinimas bei viešosios administracijos institucijų pertvarka. Šios priemonės savaime sudaro prielaidas sklandžiai Lietuvos integracijai į ES, kuri taip pat yra tik viena iš sąlygų kurtis laisvai ir klestinčiai Lietuvos visuomenei. Integraciją labiausiai stabdo neužbaigtos ekonominės reformos – nesudarytos sąlygos laisvai rinkai, nepertvarkytos žemės ūkio, socialinės apsaugos, energetikos, transporto ir kitos sritys. Funkcionuojant rinkai, esant stabilioms, aiškioms ir prognozuojamoms verslo sąlygoms, bus sudarytos prielaidos sklandžiai Lietuvos įmonių veiklai bendrojoje rinkoje.
Ne mažiau svarbi yra viešosios administracijos institucijų reforma, jos funkcijų peržiūrėjimas, kai kurias iš jų panaikinant, privatizuojant ar perkeliant į kitą administracijos lygį. Iki šiol nesugebėjimą įvertinti integracijos priemones bendros ekonominės politikos kontekste ir pasirinkti tinkamas politikos priemones sąlygojo neaiškus funkcijų padalinimas, silpni administraciniai gebėjimai, nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančios situacijos šalyje ir politikos koordinavimo problemos. Kitaip sakant, integracijos problemos nėra specifinės, bet atsiranda dėl bendro valstybės funkcijų persidengimo, nepakankamo privačių bei valdžios galių atskyrimo bei nebaigtų ūkio reformų. Todėl Lietuvos viešųjų institucijų funkcijų peržiūra bei sąlygų rinkos funkcionavimui įgyvendinimas yra esminės sėkmingo pasirengimo narystei ES priemonės. Tai pagerintų derybinių pozicijų rengimo koordinavimą ir sudarytų sąlygas ūkio plėtrai bei verslo pasirengimui integracijai.
2.       Nuoseklus integracijos į ES pasekmių vertinimas
Sparčiai vykstanti integracija sąlygoja aiškios Lietuvos institucijų pozicijos dėl integracijos pasekmių atskirose srityse bei visam šalies ūkiui poreikį. Aiškus integracijos pasekmių suvokimas yra būtinas tiek formuojant derybines pozicijas, kurios atspindėtų Lietuvos interesus, tiek informuojant Lietuvos visuomenę ir verslą apie galimas narystės ES pasekmes, tiek formuojant ir vykdant racionalią ekonominę politiką Lietuvoje. Nors ekonominiai integracijos motyvai nėra vieninteliai (ir galbūt ne pagrindiniai), ekonomines jos pasekmes šalies ūkiui sunku pervertinti.
Lietuvos valdžios institucijų darbuotojai privalo įvertinti pagrindinių integracijos priemonių įgyvendinimo poveikį šalies ūkiui, biudžetui, verslui bei atskiroms jo grupėms. Šie bendro pobūdžio vertinimai turi tapti neatskiriama valdininkų funkcijų dalimi, o jų pagrindu turi būti formuojamos Lietuvos derybinės pozicijos, kurios vėliau turėtų išsiplėtoti į Lietuvos pozicijas ES viduje. Sunku tikėtis, kad valdininkai vieni patys sugebės atlikti detalius integracijos poveikio vertinimus. Į diskusiją apie Lietuvos integraciją į ES ir jos padarinius turi būti įtraukta visuomenė ir verslo atstovai. Visuomenė turi būti nuolatos informuojama apie svarbiausius planuojamus integracijos politikos sprendimus bei rengiamas derybines pozicijas.
3.       Pozicijos ES vykstančių procesų atžvilgiu formavimas
Lietuvos atstovai privalo informuoti visuomenę apie ES vykdomą politiką ir viešų diskusijų pagrindu formuoti Lietuvos poziciją ES vykstančių procesų atžvilgiu. Kitaip, įstojus į ES, Lietuvos teisė dalyvauti Europos Komisijos, Europos Ministrų Tarybos, Europos parlamento ir kitų bendrų institucijų darbe liks tik formali. Nebus tinkamai pasinaudota šios teisės teikiamomis galimybėmis pristatyti ir realizuoti Lietuvos interesus. Todėl jau dabar reikia formuoti Lietuvos politikų ir visuomenės nuomonę apie ES vykstančius procesus, o pagrįstos Lietuvos pozicijos ES vykdomos politikos ir joje priimamų sprendimų atžvilgiu formavimas yra neatskiriamas nuo narystės ES pasekmių vertinimo.
4.       Spartus kliūčių mainams šalinimas
Pagrindinis dėmesys, kuriant sąlygas Lietuvos įsijungimui į bendrąją rinką, turi būti skiriamas išlikusių tarifinių ir ypač netarifinių barjerų mainams tarp Lietuvos ir ES šalinimui. Vienas iš pavyzdžių yra planuojamas įgyvendinti Europos atitikties įvertinimo protokolas, kuris įtvirtintų abipusio pripažinimo principą daugelyje sričių. Kliūčių mainams šalinimas sudarys geresnes sąlygas Lietuvos verslui pasinaudoti teikiamomis bendrosios rinkos galimybėmis, eksportuoti savo prekes į ES ir tuo pačiu sumažins galimas neigiamas prisitaikymo pasekmes. Kliūčių neformaliai verslo integracijai pašalinimas savo ruožtu sudaro sąlygas teigiamoms pasekmėms kitose srityse, pvz., ateityje jungiantis prie Ekonominės ir pinigų sąjungos.
Pagrindinėmis Lietuvos prekybos su ES, ypač eksporto į ją, kliūtimis šiuo metu yra netarifiniai barjerai – produktų standartai bei ES taikomos prekybinės apsaugos priemonės (arba jų įvedimo galimybė). Nors prekyba kai kuriose srityse, pvz., žemės ūkio produktais, tebėra iš abiejų pusių ribojama muitais, laisvą prekių judėjimą ypač iškreipia reikalavimai suvienodinti prekių kokybės standartus. Dalis jų gali būti pašalinta abipusio pripažinimo būdu. ES taip pat gali trikdyti prekybą taikant antidempingo ir kitas prekybos apsaugos priemones prieš Lietuvos įmones (pastaraisiais metais antidempingo bylos buvo iškeltos Grigiškių, Achemos bei Ekrano gamykloms). Šių kliūčių laisvam prekių judėjimui šalinimas turi būti vienas iš prioritetinių ekonominės integracijos politikos tikslų. Tai pasakytina ne tik apie ES taikomas rinkos apsaugos priemones, bet ir apie Lietuvoje nustatytus kai kurių prekių importą iš ES ribojančius prekių kokybės standartus bei kitas kliūtis prekybai. Turi būti sudarytos teisinės sąlygos privačių sertifikavimo institucijų veiklai, deramasi su ES dėl visiško prekybos apsaugos priemonių taikymo Lietuvos prekių atžvilgiu galimybės panaikinimo.
Laisvas prekių judėjimas yra tik viena iš keturių laisvių, būdingų bendrajai rinkai. Kitose srityse mainams tarp Lietuvos ir ES taip pat egzistuoja kliūtys. Nors vidaus rinkos taisyklės, šalinančios kliūtis prekybai paslaugomis, darbo jėgos ar kapitalo judėjimui, yra diegiamos Lietuvoje, paslaugų teikimą kol kas trikdo skirtingi standartai, o darbo jėgos judėjimo laisvė gali būti suteikta Lietuvos piliečiams tik po pereinamųjų laikotarpių. Lietuvos institucijos turi siekti kuo ankstesnio šių laisvių įgyvendinimo.
5.       Laipsniškas ekonominę veiklą reguliuojančių ES normų perėmimas
Pažymėtina, jog šis principas nereiškia, kad Lietuva turi visiškai suvienodinti ekonominės veiklos taisykles su galiojančiomis ES. Jau daugiau nei dešimt metų ES taiko abipusio pripažinimo principą, kuris įteisina skirtingų normų taikymą valstybėse narėse, užtikrinant, kad skirtumai negali trukdyti mainams tarp šalių. Kliūtys mainams šalinamos remiantis tuo, kad reguliavimas ES lygiu maksimaliai keičiamas į nacionalinių standartų abipusį pripažinimą, o harmonizavimas apsiriboja “esminiais sveikatos ir saugos reikalavimais”, privalomais visoms valstybėms narėms. Šis principas yra lengviau įgyvendinamas ir mažiau kainuoja įmonėms bei vartotojams nei visiškas standartų suderinimas.
Įgyvendinant ES normas ir bendrųjų politikų nuostatas, būtina racionaliai išdėstyti jų įgyvendinimą laiko atžvilgiu. Daug kainuojančios Lietuvos ekonominės situacijos neatitinkančios normos ir aukšti standartai turi būti įdiegti tik po pagrįstai nustatyto pereinamojo laikotarpio. Be to, ekonominės veiklos taisyklių suvienodinimas pažeistų absoliučius ir santykinius Lietuvos pranašumus bei įmonių gebėjimą konkuruoti. Pastebėtina, jog dauguma su vidaus rinka susijusių ES teisės aktų yra direktyvos, kurios nustato politikos tikslus, bet jų įgyvendinimo priemones palieka pačių valstybių nuožiūrai. Ši priemonių pasirinkimo laisvė turi būti racionaliai išnaudojama, atsižvelgiant į Lietuvos ūkio situaciją bei pagrindinį Lietuvoje vykdomų reformų tikslą – sąlygų rinkai veikti sudarymą.
Derybose dėl narystės ES Lietuva turi siekti “keturių laisvių” principo taikymo iš abiejų pusių nuo įstojimo į ES datos. Nors tokiose srityse kaip laisvas darbo jėgos judėjimas ES yra linkusi taikyti pereinamuosius laikotarpius, pagrįsta Lietuvos pozicija suteiktų tvirtesnį pagrindą savo interesų užtikrinimui arba galėtų būti bent derybiniu įrankiu siekiant užsibrėžtų tikslų kituose derybiniuose skyriuose. Tuo pačiu Lietuvos institucijos privalo turėti savo poziciją reformuojamų ES bendrosios politikos sričių, pvz., bendrosios žemės ūkio politikos, atžvilgiu. Nenaudinga orientuotis į šiuo metu ES taikomas neefektyvias paramos priemones, kurios neprisidėtų prie ūkio plėtros Lietuvoje, o be to, turi būti anksčiau ar vėliau reformuotos. Integracijos strategija turi įvertinti galimus ES raidos variantus iš Lietuvos ūkio pozicijų ir pateikti atitinkamus siūlymus.
Integracijos srityje šiuo metu prioritetiniu tikslu yra Lietuvos dalyvavimo bendrose ES politikose poveikio Lietuvos ūkiui įvertinimas. Kai kurių ES normų įgyvendinimas gali būti ekonomiškai nuostolingas (pvz.: dalyvavimas bendroje užsienio prekybos politikoje gali sąlygoti kai kurių importo iš trečiųjų šalių apribojimų didinimą, paramos žemės ūkiui priemonių taikymas gali iškreipti žemės ūkio produktų rinką ir įtvirtinti išskirtinę ūkininkų padėtį vartotojų sąskaita). Kai kurias normas Lietuvoje naudingiau įgyvendinti po ilgų pereinamųjų laikotarpių, o ne iš karto po įstojimo į ES ar dar prieš jį (pvz. aplinkosaugos standartus). Su integracija į ES susijusių normų perėmimas ir įgyvendinimas turi būti viešas, pagrįstas ir nuoseklus, nes tik tokiu būdu galima padidinti integracijos naudą. Tik pagrįsti reikalavimai gali suteikti naudos derybose ir paaiškinti priimamų sprendimų reikalingumą Lietuvos visuomenei.
Lietuvos žmonėms narystė ES – tai priemonė ir galimybė pasinaudoti turimais sugebėjimais bei pranašumais ir kurti savo pačių gerovę. Lietuvos integracijos į ES procesas turi spartinti Lietuvoje vykdomas reformas ir prisidėti prie sąlygų laisvai ir klestinčiai visuomenei įgyvendinimo.