Planai statyti naują atominę jėgainę Lietuvoje jau yra įgavę gana konkretų pavidalą ir diskusijos pastaruoju metu vyksta ne tiek dėl to, „ar“ statyti, kiek dėl to, kas, kada ir kaip statys. Naujosios atominės elektrinės (AE) pagrindimas yra nagrinėjamas vertinant naujosios AE vietą Lietuvos ir regiono energetinėje sistemoje energetikos balanso prasme ir atominės energetikos kainos prasme. Tačiau šie veiksniai, nors ir būdami pagrindiniai, yra stipriai veikiami išorinių aplinkybių – energetinės politikos ir energetikos rinkos reguliavimo. Todėl yra būtina užtikrinti, kad reguliacinė aplinka netrukdytų sėkmingai AE veiklai.
Diskusijos dėl energetinės politikos ir reguliavimo bei jų įtakos galimai AE Lietuvoje kol kas yra skurdesnės. Ši analizė kaip tik ir skirta apžvelgti planuojamos AE galimybes Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos energetinės politikos ir energetikos reguliavimo kontekste. Nors ES energetikos sektorius visada buvo susijęs su politiniais sprendimais, šiandieninė situacija įtraukia naują – ekonominio saugumo ir užsienio politikos sritį, o tai dar labiau komplikuoja energetikos sektorių, nes sprendimai energetikos sektoriuje tampa vis labiau susiję ne tik su vidiniais politiniais veiksniais, bet ir su užsienio politikos aktualijomis. Be to, ES gamtos apsaugos ir anglies dvideginio emisijų kontrolės sistema pradeda daryti vis didesnę įtaką sprendimams energetikos sektoriui. Galiausiai, įtaką elektros energetikos sektoriui daro liberalizavimo ir bendrosios rinkos kūrimo politika. Tokiu būdu šalia tradicinių politinių veiksnių energetikoje prisideda ES užsienio ir globalios klimato kaitos politikos veiksniai.
Dabartinėse diskusijose apie naująją AE dažnai akcentuojamas energetinės nepriklausomybės argumentas ir tai, kad augant angliavandenilinių išteklių kainoms atominė energetika yra ekonomiškai pagrįsta. Tačiau energetikos sektorių ES smarkiai veikia politiniai sprendimai, kurie iškraipo ir formuoja energetikos sektorių. Politiniai sprendimai, kitaip nei rinkos tendencijos, tuo ir pasižymi, kad gali radikaliai pasikeisti dėl politikos pasikeitimo. Ši analizė ir koncentruosis į politinių sprendimų, darančių įtaką energetikos rinkai ir, konkrečiai, atominei energetikai, analizę.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ne kartą pasisakė prieš kainų reguliavimą energetikos sektoriuje ir prieš kainų reguliavimą apskritai. Apie tai plačiau diskutuojama darbuose „Lietuvos energetikos politika: „priemonės, galimybės, kryptys“ (2005), „Konkurencijos galimybės Lietuvos šilumos sektoriuje“ (2006), „Elektros energetikos įstatymo bei elektros energijos tiekimą ir skirstymą reglamentuojančių poįstatyminių aktų analizė” (2006), „Kogeneracijos reglamentavimas ir perspektyva Lietuvoje“ (2006). LLRI yra už „šaltinio neutralumą“ energetikoje, t. y. rinka ir rinkos dalyviai geriausiai nusprendžia, kokius energijos šaltinius ir kokias energijos rūšis naudoti. Mūsų manymu, techninis determinizmas energetikoje ir per didelis koncentravimasis į technologiją, o ne į galutinius produktus (pvz., šiltą kambarį) nėra naudingas; svarbiau yra ekonominis požiūris, kad energetikos produktai yra prekės, kurioms veikia universalūs ekonomikos dėsniai. Kitaip tariant, vartotojui (dažniausiai) yra nesvarbu, kokia energijos rūšis ar kokia technologija gamina elektros energiją – svarbu, kad elektros energijos kaina ir kokybė atitiktų jo poreikius.
Lygiai taip pat LLRI pasisako prieš valstybės vykdomą konkrečių technologijų rėmimą, nes tai lygiai taip pat iškraipo konkurenciją ir turi neigiamų pasekmių rinkai. Todėl LLRI atominės energetikos nei palaiko, nei propaguoja. Mūsų nuomone, atominė energetika yra perspektyvi, tačiau „kiek“, „kada“ ir „kokios“ atominės energetikos reikės, geriausiai nustato rinkos mechanizmas, o ne politiniai sprendimai, kad ir geriausių ketinimų paskatinti.
Šioje analizėje Ignalinos AE pratęsimo klausimas nebus diskutuojamas, nes sprendimas uždaryti Ignalinos AE prieš jos eksploatacijos pabaigą yra ne ekonominis, o politinis-teisinis sprendimas, kuris vienaip ar kitaip yra priimtas ES lygmeniu. Be to, jis labiau atspindi ES požiūrį į atominės energetikos saugumą nei į atominę energetiką apskritai. Galiausiai, nors dabar ir yra svarių ekonominių ar net politinių priežasčių pratęsti Ignalinos AE eksploatacijos laiką, vykstantys debatai yra grynai teisiniai, t. y. susiję su stojimo į ES sutartimi, ir nėra šios studijos tikslas.
Pirmoje dalyje aptariamos naujosios AE perspektyvos ES energetikos politikoje pastebimose tendencijose, t. y. kaip ES iniciatyva ir kuriama politika veikia galimybes statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje. Antrojoje dalyje analizuojama, kokį poveikį elektros energetikos sektoriaus dalyviams turės tolesnis sektoriaus liberalizavimas. Trečiojoje dalyje pažvelgiama į įstatyminę bazę, kuri turės reikšmingesnės įtakos naujajai AE.
