Pozicija. Dėl Geresnio reglamentavimo iniciatyvos

Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigiamai vertina Geresnio reglamentavimo iniciatyvą ir jos bendrą kryptį. Sistemingas Geresnio reglamentavimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, taikymas kuria pridėtinę vertę. LLRI Lietuvos Respublikos Ūkio ministrui Vytui Navickui pateikė keletą pastabų dėl atskirų Geresnio reglamentavimo programos aspektų.
______________________
Bendrasis vertinimas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigiamai vertina Geresnio reglamentavimo (GR) iniciatyvą. Sistemingas GR priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, taikymas kuria pridėtinę vertę:
–          verslo subjektams, nes GR priemonių pagalba mažinama administracinė našta verslui bei verslo prisitaikymo prie naujų teisės aktų reikalavimų sąnaudos, pripažįstama savireguliacijos svarba, įgyvendinama „mažiau reguliavimo – daugiau verslo“ idėja;
–          viešajam sektoriui, nes GR priemonėmis užtikrinamas pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas teisėkūros procese;
–          gyventojams (netiesiogiai), nes GR politikos įgyvendinimas sudaro prielaidas siekti geresnio viešųjų paslaugų prieinamumo, paprastesnių administracinių procedūrų ne tik verslui, bet ir piliečiams;
–          valstybei, nes yra didinamas ekonominis konkurencingumas, modernizuojamas viešųjų paslaugų teikimas, didinamas politikos formavimo ir teisėkūros procesų skaidrumas, o tai sudaro prielaidas visuomenei labiau pasitikėti valdžia.
Ūkio ministerijos parengtame Geresnio reglamentavimo programos projekte atkreiptas dėmesys į aktualias esamos situacijos problemas: Lietuvoje nėra aiškios ir vientisos GR politikos, neįvertinama GR svarba ir galimybės, valstybės tarnautojai nėra praktiškai pasirengę įgyvendinti GR politikos, atskiri esantys GR politikos elementai nesusieti tarpusavyje, nepakankamai dėmesio skiriama valstybės politikos rezultatams vertinti, teisės aktuose nepakankamai aiškiai apibrėžtas konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis dėl tesės aktų projektų mechanizmas ir kt. (11-24 p.).
Todėl GR iniciatyva yra reikalinga ir savalaikė: GR programos priėmimas, visų pirma, prisidėtų prie GR poreikio svarbos supratimo valstybės ir savivaldybių institucijose, o tuomet įgalintų taikyti sisteminį požiūrį į įvairius reglamentavimo aspektus, paskatintų reformas, nukreiptas į tinkamos verslo aplinkos kūrimą.
Palaikydami GR iniciatyvą ir jos bendrą kryptį norėtume pateikti keletą pastabų dėl atskirų GR programos aspektų.
1. GR programos projektas yra tobulintinas, nes :
§          nepakankamas dėmesys skirtas geresnio reglamentavimo principų – būtinumo, proporcingumo, skaidrumo, prieinamumo, atskaitomybės – įtvirtinimui ir detalizavimui;
§          programoje orientuojamasi į bendrus valstybės teisėkūros politikos optimizavimo, valstybės konkurencingumo didinimo ir investicinės aplinkos gerinimo tikslus, tačiau neišskirti ūkio subjektų, interesų grupių, gyventojų poreikiai, reagavimo į šių grupių konkrečius poreikius būdai ir priemonės. GR iniciatyva yra būtent tas formatas, kuriame gali būti kuriama reagavimo į išvardintų grupių poreikius sistema;
§          nėra atitikimo tarp atskirų projekte apibrėžtų  sąvokų ir šių sąvokų apibrėžimų galiojančiuose teisės aktuose; sąvokų sąrašas pildytinas kitomis aktualiomis sąvokomis;
§          programos priede pateiktas GR programos įgyvendinimo priemonių planas yra taisytinas atsižvelgiant į tai, kad dalis priemonių jau įgyvendinama, dalį terminų reikia koreguoti, plane neatspindėti atskiri svarbūs GR elementai (pvz. teisės aktų projektų ir (ypač) lydinčiųjų dokumentų prieinamumas, viešumas), atskiroms priemonėms turėtų būti skirtas didesnis dėmesys.
2. Net ir patvirtinus GR programą Vyriausybės nutarimu, ateityje gali kilti diskusijų dėl programos nuostatų privalomumo teisės aktų projektų rengėjams, įstatymų leidėjui. Svarbu numatyti veikiantį mechanizmą, kuris užtikrintų, kad GR programa nebus „padėta į stalčių“, neliks vienos institucijos ar vieno padalinio „rūpesčiu“, kad GR programos priede numatyti programos priemonių atsakingi vykdytojai realiai įgyvendins GR politiką.
3. Geresnio reglamentavimo politikos klausimai yra horizontalaus pobūdžio: jie aktualūs verslo reguliavimo, teisėkūros, viešojo administravimo, valstybės finansų, kitoms sritims, kurias pagal kompetenciją kuruoja skirtingos ministerijos, kitos valstybės institucijos. Be abejo, GR politika aktuali ir privačiam sektoriui. Todėl GR politikos įgyvendinime yra svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o taip pat valdžios-verslo dialogas. Tačiau tai savaime nesuponuoja naujos GR politiką koordinuojančios institucijos (departamento, tarnybos) kūrimo būtinumo. Atskiros institucijos kūrimas būtų tikslingas ir pagrįstas tuomet, jei valstybėje būtų iš esmės keičiamos valdžios institucijų kuruojamų sričių ribos ir pobūdis ir jeigu būtų atsisakoma laikmečio neatitinkančių ministerijų kuruojamų klausimų.[1]
4. Reikia siekti, kad Geresnis reglamentavimas būtų suvokiamas kaip žymiai platesnė iniciatyva nei administracinės naštos (kuri teisės aktuose apibrėžta ir praktikoje suprantama siaurąja prasme – kaip verslo subjektų išlaidos, susijusios su informacijos pateikimu institucijoms ir gaminių ženklinimu) mažinimas. Administracinės naštos mažinimas yra tik viena svarbesniųjų GR politikos krypčių.
 
LLRI Pasiūlymai GR programos projektui
1)       Geresnio reglamentavimo principus (būtinumo, proporcingumo, skaidrumo, prieinamumo, atskaitomybės), atsižvelgiant į jų svarbą, siūlytina išdėstyti atskiru punktu I dalyje „Bendrosios nuostatos“;
2)       Programos projekte ir galiojančiuose teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatyme, Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodikoje[2]) pateiktos „administracinės naštos“, „administracinės procedūros“ sąvokos turėtų būti suderintos tarpusavyje;
3)       Sąvokų sąrašas turėtų būti pildomas „reguliavimo“, „reglamentavimo“, „reglamentavimo valdymo“, „reglamentavimo vartotojo“ ir kt. sąvokomis;
4)       III dalyje „Programos tikslas ir uždaviniai“ 27 p. pateiktą tikslo formuluotę papildyti taip, kad ji atspindėtų, jog šia programa siekiama reaguoti į verslo ir visuomenės poreikius;
5)       4.1 priemonė – įstatymo, reglamentuojančio teisės aktų rengimo, skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, projekto parengimas – yra viena pagrindinių priemonių šiame etape. Atsižvelgiant į tai, kad  šis teisės aktas yra didesnės teisinės galios nei visi kiti priemonių plane numatyti rengti teisės aktai, taip pat į tai, kad jis reglamentuos visą teisėkūros procesą (numatomas akto pavadinimas „Teisėkūros proceso pagrindų įstatymas“), yra ypatingai svarbu, kad GR principai ir siekiai būtų atspindėti šiame akte. Šis teisės aktas turėtų apimti ne tik išvardintas 8.1, 8.2, 10.1, 12.1 priemones (dėl teisės aktų supaprastinimo, teisės aktų konsolidavimo, platesnio alternatyvių priemonių taikymo, elgesio kodeksų privalomo skelbimo), tačiau ir 6.1 (dėl konsultacijų su visuomene) bei naujai siūlomą 6.2 priemonę (žr. (6) siūlymą). Taip pat turėtų būti numatyta tam tikra sąsaja ir su  11.1 (dėl ES direktyvų perkėlimo), 11.3 (dėl teisės aktų stebėsenos) priemonėmis;
6)       Priemonių planą būtina papildyti priemone dėl teisės aktų projektų ir visų lydinčiųjų dokumentų (institucijų pastabų, pasiūlymų, išvadų, suinteresuotų grupių pozicijų, siūlymų ir kt.), taip vadinamo parengiamojo darbo (travaux préparatoires), viešumo užtikrinimo. Nors OECD ataskaitoje nėra atkreiptas dėmesys į šį aspektą, teisės akto parengiamųjų dokumentų prieinamumas yra viena pagrindinių konsultacijų su visuomene užtikrinimo sąlygų. Siūlome priemonių planą papildyti 6.2 priemone: „Parengti  Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio teisės aktų projektų ir lydinčiųjų (parengiamųjų) dokumentų skelbimo tvarką, projektą“;
7)       Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrus konsultacijų mechanizmo elementus įtvirtina galiojantys teisės aktai ir į tai, kad kai kurie iš jų yra didesnės teisinės galios, neužtenka konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis procesą reglamentuoti tik Vyriausybės nutarimu. Siūlome 6.1 priemonę papildyti formuluote „parengti galiojančių teisės aktų (Seimo statuto, Vyriausybės reglamento, kt.) pakeitimo projektus, įtvirtinančius pagrindinius konsultacijų mechanizmo principus“
8)       reikalinga patikslinti priemonių įgyvendinimo terminus. 


[1] Pvz. Jungtinėje Karalystėje Verslo, Įmonių ir Reguliavimo Reformų departamentas (Department for Business, Enterprise & Regulatory Reform) buvo įkurtas vietoje Prekybos ir Pramonės departamento (Trade and Industry Department), į jo sudėtį įtraukta Geresnio reguliavimo pareigūno (Better Regulation Executive) komanda
[2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2006-05-02 įsakymu Nr. 4-152.