Analizė. Kodėl Lietuva turėtų tęsti pensijų reformą

Ši analitinė medžiaga pristatyta LLRI organizuotame seminare „Pensijų sistemos ateitis: demografinės tendencijos ir finansinis tvarumas“.
Visa medžiaga paspaudus nuorodą apačioje.
_____________________________________

ĮVADAS

 
Politikai nori išvengti pensijų reformos, nes žino, kad ji bus labai nepopuliari. Tačiau jei jie toliau sėdės rankas sudėję, patys politikai bus kalti, kad neišvengsime vienos iš labiausiai prognozuotų ekonominių ir socialinių krizių istorijoje.
Nepaisant protestų, pensijų sistemos reformos sukeltos naujos išlaidos ir nauja rizika, yra ne toks pavojingas pasirinkimas, kaip pasirinkimas nieko nekeisti.
The Economist, 2002
Šiandieninė Lietuvos pensijų sistema neatitinka dabarties reikalavimų ir iššūkių. Ji nėra palanki nei siekiant ilgalaikio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo, nei socialinės gerovės. Ateityje, dėl demografinių priežasčių didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, vis didės jų išlaikymui reikalingos lėšos. Tai, kaip skirtingos valstybės spręs šią problemą, taps vienu svarbiausių faktorių nulemsiančių jų konkurencingumą. Jei Lietuvos pensijų sistema nebus toliau reformuojama, Lietuva konkurencinėje kovoje pralaimės Latvijai, Estijai, ar Lenkijai, kurių valstybinės išlaidos pensijoms dėl įvykdytų sėkmingų reformų, anot ES Komisijos prognozių[i], turėtų sumažėti ir mažiau slėgs dirbančiuosius ir verslą.
Šiame analitiniame darbe Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pateikia pagrindinius argumentus, kodėl būtina padidinti į privačius pensijų fondus einančią socialinio draudimo įmokos dalį nuo dabartinių 5,5, iki bent 10 proc. Toks žingsnis sušvelnintų didelį socialinių valstybės įsipareigojimų augimą ateityje, padarytų Lietuvos ekonomiką konkurencingesne, užtikrintų dabartiniams dirbantiesiems geresnį apsirūpinimą senatvėje, bet, skirtingai nei bijomasi, neigiamai nepaveiktų dabartinių pensininkų ir vyresnio amžiaus dirbančiųjų.
LLRI supranta, kad pensijų sistema yra sudėtinga, daugiaplanė ir socialiai labai jautri sritis. Kiekvienas sprendimas turi būti priimtas atsižvelgiant į daugelį veiksnių, neatsisakant valstybės jau prisiimtų įsipareigojimų ir nepažeidžiant atskirų gyventojų grupių teisėtų interesų.
Labai svarbu suvokti, kad siekiant efektyvesnės pensijų sistemos, nėra priešpriešos tarp ekonominio efektyvumo ir socialinio teisingumo ar gerovės. Nors ypač vyresnioji visuomenės dalis gali bijoti, kad pensijų sistemos pokyčiai gali būti daromi jos sąskaita, tačiau yra įmanoma ir būtina taip keisti pensijų sistemą, kad nei dabartiniai, nei būsimieji pensininkai dėl to nenukentėtų finansiškai.
Jei nebus planuojama į ateitį, Lietuvoje gali atsitikti tai, kas planuojama ES valstybėse senbuvėse, kur iki 2050 m. pensijos dydis, palyginus su vidutiniu atlyginimu, turėtų sumažėti maždaug penktadaliu, nepaisant to, kad išaugusi finansinė pensijų aptarnavimo našta taps sunkiai pakeliama darbuotojams. Taigi nieko nedarymas arba vadinamosios parametrinės reformos tikrai neapsaugos ateities pensininkų ir ypač labiausiai socialiai pažeidžiamų.
Pirmojoje šio darbo dalyje pateikiame keturias pagrindines priežastis, kodėl tolesnė pensijų reforma yra būtina:
·          Ekonominio efektyvumo ir darbuotojų motyvacijos stoka dabartinėje perskirstomoje pensijų sistemoje, lemiančioje, kad dauguma dirbančiųjų nėra suinteresuoti mokėti socialinio draudimo įmokas nuo visų savo iš darbo gautų pajamų.
·          Demografiniai iššūkiai, kurie lems, kad Lietuvoje iki 2050 m. vienam darbingo amžiaus žmogui teks dvigubai daugiau pensininkų nei dabar ir, kad tuomet Lietuvoje pensininkų skaičius viršys dirbančiuosius.
·          Finansinio tvarumo problema, kuri gali kilti kai po 2020 m. „Sodros” biudžetas taps deficitiniu ir valstybinės išlaidos pensijoms nuolat augs.
·          Lietuvos ekonominis konkurencingumas pasaulyje ir ypač su kaimyninėmis šalimis, kuris labai priklausys nuo to, kokį pensijų sistemos modelį pasirinks Lietuva ir kiek ateities valstybės pensiniai įsipareigojimai slėgs dirbančiuosius ir verslą.
Antroje dalyje aptarsime LLRI siūlymo – padidinti į privačius pensijų fondus einančią socialinio draudimo įmokos dalį iki 10 proc. – finansinį realumą ir pagrįstumą. Taip pat pateiksime kitus LLRI siūlymus susijusius su Lietuvos pensijų sistema.  Šio darbo priede yra pateikta trumpa kai kurių valstybių pensijų sistemų apžvalga.


[i] European Commission Directorate-General For Economic and Financial Affairs, Special Report n. 1 2006, „The impact of ageing on public expenditure: projections for the EU25 Member States on pensions, health care, long-term care, education and unemployment transfers 2004-2050“.