Ž.Šilėnas. Abejonė dėl ES siūlymų

Valdas BARTASEVIČIUS
LR korespondentas

Europos Komisija (EK) Europos Sąjungos šalims, taip pat – ir Lietuvai, parengė rekomendacijų, kaip tvarkyti ekonomiką ir finansus. Ar tuo pasinaudosime?
EK nemano, kad Lietuva dar turi daug galimybių mažinti biudžeto išlaidas, todėl siūlo jį subalansuoti didinant valstybės pajamas – labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti transporto mokesčių.
Tačiau darbo apmokestinimą, kuris, EK nuomone, ir taip didelis, ilgainiui būtų galima ir sumažinti.

– Ar Lietuvai derėtų įsiklausyti į šiuos patarimus? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo Laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno.

– Mūsų nuomonė visiškai priešinga. Dar yra likę daug erdvės valstybės išlaidoms karpyti. Daugiausia galima sutaupyti įvykdžius struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės saugos reformas.

Įvesti naujų nekilnojamojo turto ir transporto mokesčių negalima jau vien todėl, kad tai būtų dvigubas apmokestinimas.

Žmonės būstą ir automobilius perka iš lėšų, už kurias jau būna sumokėję ir pajamų, ir „Sodros” mokesčius. Be to, dar prisideda ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tiesiog juos dar sykį apmokestinti nesąžininga.

Būtų neteisinga įvesti ir kelių mokestį. Juk degalams taikomas akcizas, kurio tik pusė atitenka kelių priežiūrai. Žmonėms ir taip didelę pajamų dalį tenka išleisti transportui dėl brangių degalų.

Tai kliudytų ir verslo plėtrai. Transportas – labai svarbus mūsų ūkio sektorius.

– Tačiau EK teigia, kad nekilnojamojo turto ir aplinkos – kelių, transporto – mokesčiai draugiškiausi verslui.

Gal jie nepakenktų, jei kartu būtų mažiau apmokestinamas darbas?

– Pritariu, kad reikia mažinti darbo apmokestinimą – tai duotų naudos ir žmonėms, ir verslui, bet nauji mokesčiai tik kenktų šaliai.

Nėra jokių garantijų, kad įvedus kelių, išplėtus nekilnojamojo turto mokestį būtų sumažintas darbo apmokestinimas.

Paprastai taip nebūna – įvedamas naujas mokestis, o ankstesni nei naikinami, nei mažinami.

– Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje jau įvestas, bet EK pataria plėsti mokėtojų sluoksnį. Gal iš tiesų tai būtų teisinga?

– Mes niekaip negalime pritarti šiam siūlymui. Nekilnojamasis turtas įsigytas iš pajamų, už kurias žmonės jau būna sumokėję mokesčius, todėl antrąkart jį apmokestinant visuomenei siunčiama žinia, kad už pastangas daugiau uždirbti, susitaupyti valstybė baudžia nulupdama dar vieną kailį.

Jokio ekonominio pagrindo šis mokestis neturi. Jį įvedant buvo žadėta, kad bus apmokestintas tik prabangus būstas.

Dabar jau kalbama, kad reikia plėsti mokėtojų bazę. Iš karto sakėme, kad taip ir bus – ilgainiui šis mokestis taps visuotinis.

– EK įžvelgė, kad Lietuva galėtų padidinti biudžeto pajamas šešėlinės ekonomikos sąskaita. Bet kartu siūloma ir naikinti mokesčių išimtis, lengvatas. Gal tai sumažintų landas šešėlinei ekonomikai?

– Šešėlio ir mokesčių lengvatų nereikėtų sieti. Ne mokesčių lengvatos lemia šešėlinę ekonomiką. Svarbiausia akcizinių prekių šešėlio priežastis – dideli mokesčiai Lietuvoje, esant daug žemesniam jų lygiui Baltarusijoje, Rusijoje.

Seniai žinoma, kad veiksmingiausias kovos su šešėline ekonomika būdas – tai mažesni tabako, alkoholio, degalų akcizai.

Dėl mokesčių lengvatų galima diskutuoti.

Padarius išimtį vienam produktui ar veiklai, tais pačiais argumentais remiantis galima reikalauti išimčių ir kitoms prekėms ar paslaugoms. Pavyzdžiui, sumažinus PVM mėsai, bemat iškiltų klausimas, kodėl šis mokestis nemažinamas kiaušiniams.

Todėl mūsų institutas pasisako už apskritai mažesnį PVM.

– Kaip vertinate patarimus Lietuvai, kad reikėtų indeksuoti pensijas, mažinti itin didelę socialinę atskirtį, skatinti darbo vietų kūrimą?

– Tai skirtingos problemos, nevertėtų jų suplakti.

Be kita ko, mažinti nedarbą padėtų lankstesni darbo santykiai. Tai siūlo ir EK.

Socialinės saugos priemonės neturėtų skatinti nedirbti. Jeigu žmogus neteko darbo, jam reikia padėti, kol jis ras naują vietą. Bet socialinės saugos tinklas neturi tapti savotišku hamaku, kuriame galima amžinai sūpuotis.

Socialinės atskirties rodikliais Lietuva ne ką skiriasi nuo ES vidurkio. Pavyzdžiui, pajamų nelygybės požiūriu Lietuvoje panaši padėtis kaip Didžiojoje Britanijoje, o Latvijoje šis rodiklis aukštesnis.