Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) tęsia darbus žemės rinkos reguliavimo ir nuosavybės apsaugos srityse ir teikia pastabas bei pasiūlymus dėl Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, taip pat Įstatymo papildymo 4(1) straipsniu įstatymo projekto (XIP-1555) (toliau – projektas).
Dėl siūlymo steigti naują valstybės įmonę
Projektas siūlo įstatymą papildyti 41 straipsniu, kuris numato steigti naują valstybės įmonę Valstybės žemės fondą. Tiek Vyriausybės Saulėtekio komisija, tiek Valstybės kontrolė kritiškai įvertino valstybės įmonės teisinės formos tinkamumą teikti viešąsias paslaugas, ypač turint galvoje veiklos efektyvumą ir poreikį dengti valstybės lėšomis nuostolingai veikiančias įmones. Viešosios paslaugos gali būti teikiamos steigiant viešąją įstaigą, o pelno siekiant veikla organizuojama akcinės bendrovės forma. Vyriausybė šiuo metu aktyviai imasi veiksmų reorganizuoti jau esamas valstybės įmones, todėl naujos valstybės įmonės kūrimas nėra tikslingas, o siūlomas naujai įmonei funkcijas galėtų perimti jau dabar veikiantys subjektai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ar VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas. Taip pat reikia pažymėti, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl VĮ Valstybės turto fondo ir AB Turto banko giminiškų funkcijų konsolidavimo, todėl atskiros įmonės, kuri užsiimtų valstybės turto valdymu, steigimo būtinumas yra abejotinas.
Tikslinga nesteigti naujos valstybės įmonės, o 32 straipsnyje numatytas steigiamos įmonės funkcijas perduoti jau veikiančioms institucijoms.
Dėl Projekto 38 straipsnio numatyto 49 straipsnio pakeitimo
Žemės sklypų konsolidavimo parengiamųjų darbų stadijoje yra numatomas sklypų, kuriuos numatoma konsoliduoti, savininkų susirinkimas. Susirinkimo tikslas patvirtinti žemės sklypų konsolidavimo poreikį, nustatyti žemės sklypus, kuriuos būtų tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą. Tačiau įstatymo projektas siūlo panaikinti nuostatą, kad „susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo, jeigu tam prieštarauja žemės sklypo savininkas ar valstybės žemės patikėtinis“. Ši nuostata skirta tam, kad savininkas, nepageidaujantis dalyvauti konsolidacijos procese, galėtų šį nesutikimą išreikšti nuo pat proceso pradžios ir savininkas nebūtų įpareigotas vėliau dalyvauti konsolidacijos parengiamajame procese.
Nors galutinis savininko sprendimas dalyvauti žemės sklypų konsolidacijos procese yra išreiškiamas sutikimu pateikiamu konsolidacijos organizatoriui, tačiau siūlomas įstatymo pakeitimas užkirstų kelią įforminti savininko valią nedalyvauti žemės sklypų konsolidacijos procese pačiose ankstyviausioje stadijoje. Todėl siūlome tokio pakeitimo atsisakyti.
Dėl keičiamo Žemės įstatymo 52 straipsnio 7 dalies
Projektu siūloma nustatyti, kad nepagrįstu asmens, davusio sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos procese, atsisakymu dalyvauti šiame procese ir (arba) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį yra laikomas bet koks atsisakymas dalyvauti konsolidacijos procese ar sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako dalyvauti dėl priežasčių, kurios Valstybės žemės fondo sprendimu pripažįstamos svarbiomis. Nepagrįstas atsisakymas dalyvauti konsolidacijos procese savininkui sukelia prievolę atlyginti nurodytas išlaidas patirtas rengiant konsolidacijos projektą.
Abejotina, ar priežasčių svarbą, dėl kurių savininkui atsirastų prievolė atlyginti išlaidas, gali nustatyti institucija (pagal projektą Valstybinės žemės fondas), kuri pati dalyvauja konsolidacijos projekto rengimo procese. Pirmiausia todėl, kad institucija yra pati susijusi su konsolidacijos vykdymu, antra, tokius klausimus, dėl įvertinimo, ar priežastys yra svarbios, paprastai vykdo teismas, trečia, įstatymo projekte nėra pateikiami kriterijai, kuriais remiantis Valstybinės žemės fondas turėtų vertinti, ar priežastys yra svarbios.
Dėl kvalifikacinio pažymėjimo išdavimo
Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos pažymėjimai rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išduodami ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių, o jeigu valstybės institucija per nustatytą terminą neatsako į prašymą, laikoma, kad toks pažymėjimas yra išduotas.
Tokia įstatymo nuostata yra pagirtina, nes užkerta kelią pažymėjimo išdavimo vilkinimui. Greta to, šis būdas nepanaikina galimybės anuliuoti kvalifikacijos pažymėjimo asmeniui, kuris neatitinka numatytų reikalavimų. Svarbu pažymėti, kad numatoma tvarka galėtų prisidėti prie administracinės naštos asmenims sumažinimo, jeigu būtų numatyta, jog asmuo gali rengti žemėtvarkos projektus, jeigu jis pareiškia kontroliuojančiai institucijai, kad jis atitinka numatytus kvalifikacinius reikalavimus. Institucijai būtų suteikta teisė per 30 dienų užprotestuoti, jeigu asmuo neatitinka nustatytų reikalavimų. Jeigu institucija neturėtų prieštaravimų, asmuo automatiškai įgytų teisę rengti žemėtvarkos projektus.
Todėl siūlome įvesti pareikštinę kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo tvarką, taip sumažinant naštą ir asmenims ir šiuo metu licencijas išduodančiai institucijai.
