Ekspertizė. Dėl GPMĮ pakeitimo įstatymo projekto, numatančio naujos pajamų natūra tvarkos nukėlimą į 2011 m.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIP – 1683) ir pateikia savo pastabas bei pasiūlymus.

Įstatymo projekto kontekstas

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo GPMĮ pakeitimas, nustatantis naujas pajamų, gautų natūra, nuostatas: iki šiol GPMĮ reglamentavo pajamas, pripažįstamas natūra, o nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo sąrašas pajamų, nepripažįstamų natūra. Nuo šios datos įsigaliojo ir Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-162 „Dėl Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 ir 7 punktai, reglamentuojantys, kaip įvertinti pajamas, gautas natūra naudojantis kitam asmeniui priklausančiais automobiliais bei mokant lengvatines palūkanas už gautą kreditą arba paskolą. Kiti minėtos tvarkos aprašo punktai įsigaliojo 2009 m. liepos 1 d., juose reglamentuojama, kaip įvertinti pajamas natūra, kai gyventojui asmeniniais tikslais suteiktas naudoti kitam asmeniui priklausantis ilgalaikis turtas.

Įstatymo projekto esmė

Įstatymo projektu siūloma nukelti mokesčio taikymą į 2011 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius.

Dėl įstatymo projekto nuostatų aiškumo ir skaidrumo

Pajamų, kurios nepripažįstamos pajamomis natūra sąrašas, kuris yra numatytas įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje ir būtų taikomas nuo 2011 m., stokoja aiškumo ir skaidrumo. Įstatyme būtų reglamentuojama tik tai, kas nėra pajamos natūra, o visa kita taptų potencialiomis pajamomis natūra. Kadangi pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos apraše būtų reglamentuojamas tik tam tikrų pajamų natūra įvertinimas, likusios pajamos, neįtrauktos nei į vieną iš minėtų sąrašų patektų į neaiškią zoną ir mokesčių mokėtojas nežinotų, kaip tokias pajamas reikia įvertinti. Mokesčių mokėtojams tai reikštų didesnį neapibrėžtumą ir skaidrumo stoką.

Naujajame pajamų, gautų natūra, tvarkos įvertinimo apraše išlieka daug neaiškumo dėl naudojimosi kitam asmeniui priklausančiu automobiliu asmeniniais tikslais. Visų pirma, apraše teigiama, kad pajamomis natūra laikomas ne naudojimasis, bet „galimybė naudotis“ automobiliu. Teoriškai, tokią galimybę turi daugelis, bet tai nereiškia, kad ja yra pasinaudojama. Antra, apraše nėra apibrėžta, kas yra „asmeniniai tikslai“. Tai palieka daug interpretavimo laisvės mokesčių administratoriui. Galima tikėtis ir to, kad skirtingų apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos įvairiai traktuos, ką reiškia „asmeninis tikslas“. Neskaidrios tvarkos aprašo nuostatos pažeidžia svarbų efektyvios mokesčių sistemos principą – mokesčiai turi būti maksimaliai aiškūs, o įstatymas turi numatyti išsamias, vienareikšmes mokesčių skaičiavimo ir mokėjimo taisykles.

Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos apraše reglamentuojama, kad pajamas natūra reikia įvertinti ne tik turint galimybę pasinaudoti kitam asmeniui priklausančiu automobiliu, bet ir tuomet, kai Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytas ilgalaikis turtas gyventojui suteiktas naudotis asmeniniais tikslais, neperduodant nuosavybėn. Pajamos natūra, gautos naudojantis šiuo turtu, turi būti įvertinamos pagal to turto nuomos tikrąją rinkos kainą, o tai vėlgi sukelia neaiškumų bei suteikia daug interpretavimo laisvės mokesčių administratoriui. Neaišku ir tai, kodėl nemokamai suteiktas naudoti turtas yra prilyginamas turto nuomai – juk toks sandėris įvyksta būtent todėl, kad jame nėra piniginių santykių; jeigu turtą naudojantis asmuo būtų turėjęs jį nuomoti, neaišku, ar jis taip pasielgtų. Be to, tvarkos apraše reglamentuojama, kad gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas natūra naudojantis išvardintu turtu, turi sumokėti asmuo, kuris naudojasi kitam asmeniui priklausančiu turtu. Todėl neaišku, ar kiekvienas žmogus turi sekti ir skaičiuoti, ar metų eigoje jo gautos pajamos natūra neviršija neapmokestinamųjų pajamų sumos, jeigu jis skolinosi baldus, ryšio priemones ir t.t.

Dėl pajamų natūra apmokestinimo efektyvumo

Rimtų abejonių kelia naujos pajamų natūra įvertinimo tvarkos efektyvumas. Šios tvarkos administravimas brangiai kainuos tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriui. Ši tvarka įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. ir jau galima pastebėti neigiamas šios tvarkos nulemtas tendencijas: brangsta buhalterių paslaugos šias paslaugas perkančioms įmonėms. Buhalterių paslaugų brangimas siejamas su naująja pajamų natūra įvertinimo tvarka ir dėl to didėjančiu darbo krūviu (mokesčių apskaičiavimu, formų ir ataskaitų pildymu ir kt.). Naujoji tvarka neabejotinai pareikalaus papildomų sąnaudų mokesčių administratoriui – daugiau pajėgų turės būti skirta tikrinimui, ar mokesčių mokėtojai teisingai laikosi šios tvarkos. Finansų ministerija, įvedusi naująją tvarką, nenurodo, kiek pajamų tikimasi surinkti pakeitus pajamų natūra apmokestinimą bei teigia, kad šios tvarkos tikslas nėra fiskalinis.

Akivaizdu, kad su šio mokesčio administravimu susijusios sąnaudos gali viršyti mokesčio pajamas. Visa tai pažeidžia patį svarbiausią efektyvios mokesčių sistemos principą, nurodantį, kad valstybė, taikydama mokesčius, turi siekti tik vieno tikslo – surinkti pajamas, būtinas jos funkcijoms finansuoti. Pajamų natūra apmokestinimo tikslas nėra surinkti pajamas, veikiau siekiama įgyvendinti kitus tikslus: neutraliai apmokestinti visas pajamas, neišskiriant, ar jos gaunamos pinigais, ar natūra. Tačiau toks negali būti apmokestinimo tikslas, jis niekuomet nebus pasiektas, nes pats apmokestinimo objektas yra sunkiai apibrėžiamas, o visiško neutralumo siekimas gali brangiai kainuoti mokesčių mokėtojams ir valstybei. Todėl dabartinė pajamų natūra apmokestinimo tvarka neturėtų galioti.

Dėl dvigubo juridiniams asmenims priklausančių automobilių apmokestinimo

Skirtingai nuo kito ekonominei veiklai naudojamo įmonių turto, pvz. baldų, kompiuterinės įrangos ir kt., pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį negali būti atskaitomas remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu (vienintelė priežastis, kodėl automobilių PVM negali būti atskaitomas yra ta, kad automobiliais gali būti naudojamasi asmeniniais tikslais). Tai reiškia, kad juridiniams asmenims priklausančių automobilių apmokestinimas jau dabar yra labiau diskriminuojamas lyginant su kitu įmonių turtu. Pajamų, gautų natūra naudojantis juridiniams asmenims priklausančiais automobiliais apmokestinimas reiškia, kad naudojimasis automobiliais yra apmokestinamas dvigubai – pirmą kartą neleidžiant atskaityti PVM ir antrą kartą atsirandant prievolei sumokėti mokesčius už gautas pajamas natūra.

Dėl prielaidų korupcijai ir galimų piktnaudžiavimų

Naujos pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aiškumo ir skaidrumo stoka sukuria rimtas prielaidas korupcijai. Mokesčių administratoriui paliekama interpretavimo laisvė reiškia daugiau galimybių mokesčių mokėtojui „susitarti“ su mokesčių administratoriumi. Reikia pažymėti, kad korupcija yra rimta problema Lietuvoje, o aukščiausi šalies vadovai nuolat pažymi savo siekį mažinti korupciją. Šios tvarkos atsisakymas būtų teigiamas žingsnis pažabojant potencialiai atsirasiančią korupciją.

Naujosios tvarkos aiškumo ir skaidrumo stoka sudarytų galimybes piktnaudžiavimams. Mokesčių mokėtojai, nežinantys arba nesuprantantys, kaip teisingai įvertinti pajamas natūra, gali nuspręsti apskritai nemokėti mokesčių nuo tokių pajamų. Dalis mokesčių mokėtojų gali net nežinoti, kad reikia skaičiuoti ir sekti natūra gautas pajamas pasiskolinus kitiems asmenims priklausantį turtą, pvz. iš draugo pasiskolinus baldų komplektą. Tai reikštų, kad bet kuris gyventojas net ir to nežinodamas gali tapti bei būti paverstas naujosios tvarkos pažeidėju.

Dėl įstatymo projekto uždavinio atitikimo projekto tikslui

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad įstatymo projekto tikslas – daugiau nedidinti mokestinės naštos nei gyventojams, nei darbdaviams ir nesunkinti sąlygų verslui. Įstatymo projekto uždavinys – nukelti mokesčio taikymą vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. Būtina pažymėti, kad pasirinktas uždavinys tik iš dalies įgyvendintų įstatymo projekto iniciatorių iškeltą tikslą. Šis tikslas būtų visiškai įgyvendintas tuo atveju, jeigu naujoji pajamų natūra apmokestinimo ir įvertinimo tvarka būtų atšaukta, o ne nukelta į vėlesnį mokestinį laikotarpį.

Pasiūlymas

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas nukeltų naują pajamų natūra apmokestinimo tvarką į 2011 m., o vėliau būtų įgyvendinta ši aiškumo, skaidrumo, efektyvumo stokojanti pajamų natūra apmokestinimo ir įvertinimo tvarka, siūlome išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir 2 straipsnio 2 dalį, t.y. palikti galioti tą tvarką, kuri yra numatyta įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje (reglamentavimas, kurios pajamos pripažįstamos natūra).