E. Mackuvienė: Prisidengus nuosavybės vardu

77 Seimo narių ir pensininkų plojimais palydėtas balsavimas Seime išskyrė 160 tūkstančių esamų ir buvusių pensininkų iš visų kitų Lietuvos gyventojų tarpo. Per artimiausius dvejus metus jiems parlamentarai siūlo išmokėti sumas, kurių jie 1998-2002 metais negavo dėl tuo metu valstybės vykdytos politikos sumažinti pensijas dirbantiems pensininkams.

 

Jei šiuos Seimo narius pagrįstai norėtumėme apkaltinti priešrinkiminiu populizmu, neabejotinai gautume atsakymą, kad tai netiesa, nes sprendimu yra apginta nuosavybė ir bus atstatytas teisingumas.

 

Teisė į nuosavybę yra išties viena kertinių žmogaus teisių, pripažįstama ir ginama nuo tada, kai žmonės save suvokė. Tuo tarpu vadinamosios socialinės teisės, tarp jų ir teisė į socialinę pensiją atsirado su socialinės valstybės įsigalėjimu tik XX amžiuje. Šios teisės yra net ne teisės, o garantijos – valstybės įsipareigojimai suteikti paramą savo mažiems, seniems, neįgaliems ar sergantiems piliečiams.

 

Taigi, visuotinio perskirstymo ir solidarumo sistemoje socialinės pensijos toli gražu nėra nuosavybė. Tačiau jei Seimo nariai taip šias pensijas traktuoja ir taip vertina nuosavybės apsaugą, tai turėtų būti nuoseklūs iki galo. Nes tik nuosavybės vardu prisidengdami ryžtasi priimti įstatymą, kurio priimti neįpareigojo joks teismas: Konstitucinis teismas 2002 metų nutarime išplėtė nuosavybės sampratą, pavadindamas nuosavybe valstybės pažadus, tačiau tikrai neturėjo galvoje to, kad jo išaiškinimai galėtų būti taikomi atgaline data.

 

Jei jau užsimena apie mirusių pensininkų neišmokėtas pensijų dalis, tai jas reikėtų suteikti visoms šešioms įstatymuose numatytoms paveldėtojų eilėms – iki sūnėnų, dukterėčių, pusbrolių ir pusseserių. Dabar gi numatyta mokėti tam tikrus priedus tik gaunantiems našlių ir našlaičių pensijas. Jei kalbama apie nuosavybę ir paveldėjimą, o ne papildomą socialinę paramą našliams ir našlaičiams, tai tuomet tegul paveldi visi. Kaip žemės grąžinimo atveju.

 

Jeigu tai nuosavybė, tai ji turi būti neišnykstanti ir netikėtai vėl nežinia iš kur atsirandanti. Dabar gi įstatymas numato, kad į šias sumas niekaip nebus atsižvelgiama kai pensininkams skaičiuos kompensacijas už šildymą ir pan., o Sodra, įvairioms institucijoms teikdama pažymas, šių žmonėms išmokėtų sumų privalės nenurodyti. Kai Sodra perves pinigus į sąskaitą, ir kai pensininkas juos, pvz., notariškai, dovanos, jie bus, o kai valstybė skaičiuos kompensacijas už šildymą (tiek 2008, tiek 1998) – ne. Tikrai panašiau į socialinės paramos priemones, nei į nuosavybę.

 

Jeigu jau atstatomas teisingumas, tai gal jį reikia atstatyti visiems nukentėjusiems nuosavybės grąžinimo procese? Ne mažiau nuskriausti yra žemės savininkai, kuriems už natūra negrąžintą žemę tik šiandien išmokamos kažkada paskaičiuotos šiandienos kainų lygio neatitinkančios kompensacijos. Arba nuomininkai, iškeldinami iš savininkams grąžinamų namų ir gaunantys po kelių tūkst. litų dydžio kompensaciją naujam būstui įsigyti. Jei teisingumas, tai visiems.

 

Jei jau užsimota grąžinti, tai turėtų būti grąžinama tiksliai. Dabar gi, Sodros kompiuterinėms programoms skaičiuojant šiandienines pensijas pagal šiandienos rodiklius, atkurti daugiau kaip dešimties metų senumo situacijas būtų Sizifo darbas. Todėl išmokos, tikėtina, bus apvalinamos iki to meto pensijų ir atlyginimų vidurkių skirtumo. Tai kas tuomet tos išmokos – pašalpos ar nuosavybė, grąžintina iki cento? O jei vis tik būtų nuspręsta siekti tikslumo – kas atlygins didžiules rankinio-popierinio darbo išlaidas?

 

Jei tai nuosavybės grąžinimas, tuomet reikia ruoštis ir nesibaigiantiems teismų procesams, kuriuose ta nuosavybė galutinai ir būna apginta. Bet gal vis tik lengviau būtų pripažinti, kad 77 Seimo narių sprendimas – tai socialinė parama 160 tūkstančių esamų ir buvusių pensininkų? Mūsų visų, kurie taip pat esame patyrę įvairių valstybės neteisybių, sąskaita. Ar mūsų 500 mln. litų sumažėjusi nuosavybė (kuri pasireikš didesnių mokesčių ir mažesnių kitų socialinių išmokų pavidalu) nėra nuosavybės teisės pažeidimas? Ką Seimas galės pasiūlyti likusiai Lietuvos daliai, jei ir ši bado streiku pareikalaus nuosavybės grąžinimų?