G. Kadziauskas: Darbo kodeksą laužyti argumentais

LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas reaguoja į Gruodžio 12 d. „Verslo žiniose“ pasirodžiusį straipsnį „Investicijoms skatinti reikia laužyti Darbo kodeksą“.

 

 

Pasiūlymas keisti Darbo kodekse numatytas darbo laiką reglamentuojančias nuostatas profesinių sąjungų sutinkamas tarsi raudonas skuduras. Britų komikas iš Monty Pyhton viename epizode apie ginčų kliniką, kurioje galima už pinigus pasiginčyti, skųsdamasis teikiamu ginču pasakė, jog ginčas tai ne tik refleksiškas teiginio nuneigimas, o intelektinis procesas, kai argumentais pagrindžiamas teiginio klaidingumas.

 

Lietuvos Darbo kodekso nuostatos reglamentuojančios darbo laiką yra painios, griežtos ir nelanksčios. Ir nors profesinės sąjungos reglamentuojant darbo santykius siūlo lygiuotis į Skandinaviją, nenorima matyti, kad pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse darbo laiko reguliavimas yra gerokai lankstesnis – Danijoje tik 34,2 % darbuotojų dirba vienodą valandų skaičių kiekvieną savaitės dieną (Lietuvoje 62,7 proc.), o Suomijoje tik 49 % darbuotojų turi nustatytą darbo pradžios ir pabaigos grafiką.

 

Darbo valandų kiekis per dieną, kurį siūlo didinti Investuotojų forumas, tai greičiau siekis dirbti ne daugiau, o lanksčiau. Taip pat ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymai, net nesikėsinant į darbo valandų skaičių, ragina leisti dėl suminės apskaitos ir viršvalandžių susitarti individualiai ir supaprastinti darbo „ne visą darbo laiką“ tvarką. Pagrindinis saugiklis, tam, kad norintys darbuotojai galėtų dirbti daugiau, o nenorintys mažiau, kyla, ne iš įstatymų nuostatų, o iš darbo sutarties savanoriškumo ir konkurencijos dėl darbuotojų. O ji didėja net tik iš Airijos ar Didžiosios Britanijos – 2007 m. antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 24,5 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Jų, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, padidėjo 42,5 procento.

 

Esama paklausa ir darbuotojo galimybė rinktis apsaugo darbuotoją nuo tikrų ir įsivaizduojamų pavojų geriau nei įstatymai. Būtent dabar valstybė turi palankias ekonomines sąlygas atverti Darbo kodeksą reformoms, kaip tai per pastaruosius metus padarė Makedonija, Gruzija ar kitos mūsų konkurentės investicijų rinkoje.