Praėjo tik mėnuo, kai įsigaliojo naujoji pajamų natūra apmokestinimo tvarka, o jau ėmė pildytis niūrios nepritariančiųjų šiam apmokestinimui pranašystės.
Svarbiausias perspėjimas – pajamų natūra sąrašas neapsiribos nuskambėjusiais automobiliais ar lengvatinėmis paskolomis ir nuomotojo patalpų pagerinimu. Į mokesčių rinkėjų akiratį pateks vis daugiau pajamų natūra, nes tai leidžia įstatymas ir finansų ministro įsakymas. Taigi šis procesas jau prasidėjo. Kai dauguma mokesčių mokėtojų tikėjosi, kad į 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos jau yra įskaičiuotos visos su automobiliu susijusios pajamos natūra, paaiškėjo, kad degalai vis dėlto nėra įskaičiuoti. Pasirodo, jei įmonė deklaruoja, kad automobilį darbuotojas naudoja ir tarnybos, ir asmeniniais tikslais, reikės sumokėti ir gyventojų pajamų mokestį nuo asmeniniais tikslais sunaudotų degalų.
Tokią žinią teko išgirsti Saulėtekio komisijos posėdyje iš Finansų ministerijos atstovės lūpų. Kokių nors kitų formalių dokumentų, kuriuose būtų atskleidžiami šie ketinimai apmokestinti ir degalus, nepavyko rasti. Matyt, mokesčių rinkėjai tikisi, kad mokesčių mokėtojai susipras patys, skaitydami Finansų ministro įsakymą. Jo antrajame punkte nurodoma, kad pajamų natūra davėjas pats įvertins suteiktą naudą, išskyrus atvejus, kai naudos įvertinimo tvarką apibrėžia įsakymas (automobiliai, ilgalaikis turtas, lengvatinės paskolos, patalpų pagerinimas). Mokesčių rinkėjams turbūt atrodo logiška, kad jei automobilis – asmeniniams maršrutams, tai ir degalai – asmeniniams, ir mokestis nuo degalų papildomas. Tęsiant šią grandinę – ir tepalai bei filtrai, ir padangos, ir automobilio nusidėvėjimas, ir langų skystis ir taip toliau. Tačiau Finansų ministerijos atstovė teigia, kad šie dalykai nebus apmokestinti. Nors kas čia žino, kaip ten bus, nes ir apie degalų apmokestinimą iki šiol nebuvo jokios kalbos. Ir kaip mokesčių mokėtojas gali žioti, kur baigiasi mokesčių rinkėjų apetitas?
Visai tikėtina, kad mokesčių mokėtojai gali ir nesuprasti, jog už degalus, naudojamus asmeniniais tikslais, reikia mokėti mokestį, ir tam yra tiek pat daug logiškų argumentų. Juk jei automobilio naudojimo pajamų natūra apmokestinimo tvarka nustatyta įsakymu, ir nustatytas subjektyvus, nuo automobilio naudojimo intensyvumo nepriklausantis mokesčio dydis, pagrįsta tikėtis, kad iš mokesčių mokėtojų nebebus reikalaujama daugiau jokių mokesčių, susijusių su automobiliais. Kas galėtų pamanyti, kad iš paskos automobilio mokesčiui seks privalomi kelionės lapai, tiksliai apibrėžiantys maršrutus (o kaipgi be jų degalus suskaičiuosi?). Juk jei automobilio mokestis nepriklauso nuo jo naudojimo asmeniniais tikslais trukmės, tai, mano protingas mokesčio mokėtojas, tikrai nebebus imtasi papildomos biurokratijos degalams suskaičiuoti. O jei buvo norėta skaičiuoti ir degalus, tai gal ir pajamos natūra iš automobilio turėjo priklausyti nuo jo naudojimo asmeniniais tikslais apimties? Tačiau pagal nustatytą tvarką nepriklauso, kaip ir prie švediško stalo, sumokėjus fiksuotą sumą, jau nebeskaičiuojamas kiekvienas kąsnis. Taigi mokesčių mokėtojai pagrįstai gali tikėtis, kad asmeniniams poreikiams sunaudotų degalų nereikia skaičiuoti ir mokesčių nuo jų mokėti.
Seime užregistruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, siūlantis naują pajamų natūra apmokestinimo tvarką atidėti metams. Gera iniciatyva, tačiau po metų ir vėl susidursime su ta pačia problema. Pajamų natūra apmokestinimas visuomet kainuos daugiau nei biudžeto gaunamos pajamos. O jei dar įvertintume mokesčio mokėtojų patiriamas išlaidas, tokio mokesčio efektyvumas būtų smarkiai neigiamas. Neutralumo mokesčiuose siekiantiems mokesčių rinkėjams reikėtų įsisąmoninti, kad mokesčiai savo esme yra neutralumo rinkoje pažeidimas. Vienintelis patikimas kelias neutralumo link – tai intervencijos mokesčiais mažinimas. Neutralumo principas pažeidžiamas pačiu mokesčiu, tad uždedant mokesčius vertėtų nepažeidinėti paprastumo, aiškumo ir efektyvumo reikalavimo. Pajamų natūra apmokestinimas šiems apmokestinimo principams prieštarauja iš esmės.
Kadangi pajamų natūra apmokestinimas nusižiūrėtas nuo išsivysčiusių pasaulio valstybių, pro akis neturi praslysti ir Baracko Obamos ketinimai nuo 2011 metų panaikinti mobiliųjų telefonų pajamų natūra apmokestinimą. JAV nuo 1989 metų taikytas mokestis nepasitvirtino – jis tiesiog neefektyvus. Tad loginių argumentų neišgirstantiems mokesčių rinkėjams reikėtų bent įsiklausyti, kur link ketina judėti mokesčių taisyklės pasaulyje, ir mokesčių sistemą vairuoti kaip šiuolaikinį automobilį, o ne pasikinkius kuino tempiamą vežimą.
