Gegužės mėnesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, beveik 40 proc. šalies gyventojų praėjusiais metais yra gavę šešėlinių pajamų. Pajamų vokelyje, nesumokėjus ar nuslėpus dalį mokesčių (neįsigijus verslo liudijimo, neturint individualios veiklos pažymėjimo, pardavus cigaretes, degalus ar alkoholį) dažniausiai teigia gavę 26-45 metų didmiesčių gyventojai.
Tyrimo duomenimis, vokeliai paplitę tiek tarp įvairaus išsilavinimo, tiek ir skirtingas pareigas einančių žmonių. Daugiausia gaunančių pajamas vokeliuose tarp darbininkų, techninių darbuotojų (43 proc.) ir smulkių verslininkų, namų šeimininkų ir bedarbių (42 proc.), kiek mažiau, aukščiausio lygio vadovų ar specialistų tarpe (37 proc.).
Duomenys apie Lietuvos gyventojų gaunamas šešėlines pajamas papildo LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimo metu gautus duomenis apie šešėlinę ekonomiką Lietuvoje. LLRI tyrimo duomenimis, bent dalį savo veiklos šešėlyje 2009 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų, manoma, kad 2010 m. ši dalis sieks 42 proc. 2010 m. šešėlinė ekonomika pasieks apie 27 proc. BVP. 2009 metais ji sudarė apie 24 proc.
LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko teigimu, pagrindinės ekonomikos šešėlio didėjimo priežastys yra dvi. Pirma, gyventojai ir įmonės nebeišgali sumokėti mokesčių ir veikti legaliai dėl ekonomikos susitraukimo, sumažėjusių gyventojų ir įmonių pajamų. Antra priežastis yra valdžios įvykdyta politika: pakelti mokesčiai, nesumažinta įmonių administracinė našta, griežtas darbo santykių reguliavimas.
„Apibendrinant turimus duomenis galima teigti, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojai ir įmonės bent dalį pajamų gauna nemokėdami mokesčių. Labai žymi veiklios visuomenės dalis – kas trečias darbingo amžiaus žmogus – pažeidžia mokestinius įsipareigojimus. Ši situacija kelia rūpesčių ne tik dėl mažo mokesčių surinkimo, bet ir dėl didelės veiklos dalies už valstybinio reguliavimo ir kontrolės ribų. Išauginusi šešėlį valdžia sunkiai gali pasiekti ir kitų valstybinio reguliavimo tikslų, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos nuo nekokybiškų prekių ar paslaugų, nepilnamečių apsaugos nuo alkoholio ar tabako vartojimo, darbuotojų apsaugos“, – sako G. Kadziauskas.
Anot jo, siekiant sumažinti šešėlį, reikia atpiginti galimybes veikti legaliai. Būtina sumažinti individualios veiklos apmokestinimą, iki ES reikalaujamos ribos sumažinti akcizų dydžius, reformuoti griežtą ir baudžiamąją smulkaus verslo kontrolę ir paskatinti žmones legalizuotis. Gyventojų pajamos iš šešėlinės veiklos kompensuoja negautas pajamas iš legalių šaltinių, todėl tai iš dalies padeda spręsti skurdo problemas. Išaugusį nedarbą iš dalies kompensuoja pajamos iš nelegalaus užimtumo.
„Deja, šiuo metu pagrindinės priemonės nukreiptos į atsakomybės griežtinimą. Nors griežta atsakomybė taip pat padidina nelegalios veiklos riziką, tačiau pirmiausia reiktų mažinti nelegalios veiklos ekonominį patrauklumą. Didelės bausmės neatgraso nuo šešėlio, jeigu tų bausmių galima išvengti“, – įsitikinęs LLRI viceprezidentas.
Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 2526263; 861022442
