LLRI pastabos ir pasiūlymai dėl Mokslo ir studijų finansavimo projekto „LLRI siūlo įtvirtinti gerai besimokančių studentų pasirinkimą ir finansavimą“
Seime pradėtas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kurį priėmus bus stipriai suvaržyta abiturientų teisė pasirinkti norimą aukštojo mokslo įstaigą ir įgyti norimą išsilavinimą Lietuvoje. Būsimi pakeitimai bus ypač nepalankūs nepasiturintiems, bet gerais balais mokyklą baigusiems moksleiviams, nes jiems taps sunkiau studijuoti privačiose aukštosiose mokyklose. Siūlomos įstatymo nuostatos diskriminuoja nevalstybinius aukštojo mokslo paslaugų teikėjus ir prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams.
Šį įstatymo projektą parengė speciali darbo grupė, sudaryta po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dabar galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, nes „finansavimas privačioms mokykloms gali atitekti tik tada, jeigu specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose“.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį, kad naujajame projekte numatyta, jog studijų krepšeliai neskiriami privačias aukštąsias mokyklas pasirinkusiems moksleiviams. Privačių aukštųjų mokyklų studentams galės būti skiriama stipendija, tačiau nėra jokių tvirtų garantijų gerai besimokantiems abiturientams ir jų tėvams. Pasikeitus politinei ar ekonominei padėčiai politikai galės manipuliuoti įstatymo nuostatomis, pamindami būsimo studento teisę rinktis mokymo įstaigą.
„Tėvams bus nebeaišku, ar vaiko studijoms reikia taupyti patiems ar vis dėlto jie gaus valstybės finansavimą. Visų vaikų tėvai moka mokesčius, todėl neaišku, kodėl tik kai kurie gerai besimokantys vaikai gaus valstybės finansavimą“, – apibendrina LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė.
LLRI perspėja, kad siūlomi pakeitimai didins socialinę atskirtį, nes mažiau pasiturintiems studentams bus sunkiau studijuoti privačiose aukštosiose mokyklose. „Kol nebuvo studento krepšelio, buvo manoma, kad privačiose aukštosiose mokyklose gali mokytis tik išrinktųjų vaikai. Krepšelis atvėrė privačių mokyklų duris gerai besimokantiems studentams nepriklausomai nuo jų tėvų turtinės padėties“, – teigia R. Vainienė.
Gintautas Bartkus, Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris, atkreipia dėmesį, kad Konstitucijos 46 straipsnis numato pareigą saugoti sąžiningą konkurencijos laisvę, todėl sprendžiant vienas problemas reikėtų nesukurti naujų. Pasak jo, nemažiau svarbi ir kita Konstitucijos 41 straipsnio nuostata, laiduojanti aukštojo mokslo prieinamumą visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.
„Ar „krepšelius“ skirstant tik valstybinėms aukštosioms mokykloms nėra mažinamas aukštojo mokslo prieinamumas? Juk aukštasis išsilavinimas, pagal Mokslo ir studijų įstatymą, nėra įgyjamas vien tik valstybinėse aukštosiose mokyklose. Giliau pažvelgus, pats aukštųjų mokyklų skirstymas į valstybines ir nevalstybines, atrodo archajiškai. Toks skirstymas dvelkia privatinės teisės dualizmu, atkeliaujančiu iš luominės visuomenės, jei ne iš dar vėlesnių laikų“, – sako G. Bartkus.
Vilnietis dvyliktokas Kazimieras Celiešius mano, kad būsimo studento teisė rinktis privačią ar valstybinę aukštojo mokslo įstaigą užtikrina išsilavinimo kokybę visose švietimo įstaigose. „Apmaudu, kad studijų krepšeliu, kuris galėjo tapti mokymo kokybės garantu, norima pasinaudoti apribojant jaunų žmonių pasirinkimo laisvę. Kadangi švietimui skiriamas krepšelis yra sudarytas iš kiekvieno mokesčių mokėtojo pinigų, natūralu, kad moksleiviams turi būta suteikta laisvė pasirinkti labiausiai patinkančią aukštąją mokyklą“, – sako K. Celiešius.
„Garantijos moksleiviams ir jų tėvams būtų tvirtesnės, jeigu įstatyme būtų nustatyta, kad visi gerai besimokantys ir pasirinkę studijas privačioje aukštojoje mokykloje turi teisę į studijų stipendiją. Bet kuriuo atveju būtina žymiai išplėsti galimybę tėvams susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio už išlaidas vaiko studijoms“, – siūlo LLRI ekspertas Emilis Ruželė.
LLRI nuomone, galimybė abiturientui pasirinkti mokymo įstaigą yra esminė sąlyga norint išlaikyti konkurencines sąlygas tarp aukštojo mokslo paslaugų teikėjų. Apribojus konkurenciją išnyktų valstybinių aukštųjų mokyklų motyvacija siekti geresnės paslaugų kokybės ir labiau studentų poreikius atitinkančių studijų programų.
LLRI jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu išaiškinti, ar privačios ir valstybinės aukštosios mokyklos konkuruoja toje pačioje rinkoje ir ar siūlomi pakeitimai neprieštarauja sąžiningos konkurencijos principams.
Tėvai moka mokesčius, tačiau iš jų šeimų norima atimti aukštojo mokslo įstaigos pasirinkimo galimybę. Iš mokesčių surinktos lėšos panaudojamos ne užtikrinti vienodas gerai besimokančiųjų teises ar paslaugos prieinamumą mokesčių mokėtojams, o finansuoti tokias institucijas, kurias nori valdžia.
Kas turi spręsti, kam atitenka tėvų mokesčiais sumokėti pinigai? Valdžia siekia, kad jie atitektų tik valstybinėms aukštojo mokslo įstaigoms. LLRI mano, kad šių pinigų panaudojimą turi nulemti studentas, pats pasirinkdamas vieną ar kitą aukštąją mokyklą, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos.
