Komentaras publikuotas žurnale „IQ“ .
Šiemet Meksikos federalinė valdžia pasirašė susitarimą išlaikyti mokesčių sistemą stabilią iki 2018 m. pabaigos. Raštu pasižadėdama nekeisti mokesčių, Meksikos valdžia sukūrė gerovės augimui palankesnę aplinką. Tai nusiuntė rimtą signalą esamiems ir potencialiems gerovės kūrėjams, kad jų nuo kojų nenuvers staigus mokesčių uraganas.
Lietuvoje turime didžiulį poreikį turėti stabilią mokesčių sistemą. Per pastarąjį dešimtmetį, penkių svarbiausių mokesčių – GPM, PVM, pelno mokesčio, akcizų ir „Sodros“ įmokų – įstatymai buvo pakeisti net 193 kartus. Daugiausiai keičiami buvo „Sodros“ įmokų įstatymas – 52 kartus, ir GPM įstatymas – 51 kartą.
Apie tai, kad politikai suvokia mokesčių nestabilumą kaip rimtą problemą, byloja 2012 m. rinkimų į Seimą partijų programos. Lietuvos socialdemokratų partija savo rinkiminėje programoje žadėjo „užtikrinti mokestinės aplinkos verslui pastovumą – nauji mokesčiai būtų įvedami apie tai paskelbus ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jų įsigaliojimo“.
Darbo partija tikino, kad išrinkta į Seimą „mokesčių administravimo įstatymu įteisin[s], kad mokesčių įstatymai negali būti keičiami dažniau kaip du kartus per ketverius metus, neleidžiant mokesčių įstatymų keisti kartu su pateiktu valstybės biudžeto projektu“.
Partija Tvarka ir teisingumas skelbė, kad „pereisime prie trimečio biudžeto planavimo ir užtikrinsime, kad mokesčiai nebūtų keičiami mažiausiai trejus metus“.
Taigi, trys stambiausios valdančiosios koalicijos partnerės raštu pasižadėjo užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą, atsisakyti Lietuvoje įsišaknijusios praktikos neprognozuotai keisti mokesčius ir kaskart kaitalioti juos, prisidengiant biudžeto priėmimu. Šie pažadai yra raštiški susitarimai su rinkėjais, kuriuos rinkėjai patvirtino atiduodami šioms partijoms savo balsus.
Po rinkimų praėjus daugiau nei pusantrų metų galima konstatuoti, kad sutartis su rinkėjais – sulaužyta. Nuo 2013 m. pradžios iki dabar, penkių aukščiau įvardintų mokesčių įstatymai buvo pakeisti jau 20 kartų. O kiek kartų kalbėta apie galimus mokesčių pakeitimus, niekas ir nesuskaičiuotų. Sunku paaiškinti ir tai, kodėl pastaruoju metu aršiausios diskusijos apie naujus mokesčius – automobilių, traškučių – ir akcizų padidinimą vyko jau po biudžeto priėmimo, šių metų vasario-kovo mėnesį, su ketinimu tai įteisinti jau kitą mėnesį.
Nors pagal įstatymą mokesčių pakeitimams būtinas 6 mėnesių prisitaikymo laikotarpis, valdantieji paliko galioti landą keisti mokesčius kartu su biudžetu, o tai praktikoje nutinka gruodžio mėnesį. Pusės metų įsigaliojimo laikotarpis būtinas tam, kad mokesčių mokėtojai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie pakeitimų, o mokesčių administratorius – paruošti įstatymo taikymui būtinus poįstatyminius aktus, atnaujinti įstatymo komentarą. Jiems visiškai nesvarbu, ar mokesčiai keičiami su biudžetu ar be biudžeto. Raštu žadėję panaikinti landą keisti mokesčius su biudžetu ir garsiai kritikavę, kai ja pasinaudota „naktinės“ mokesčių reformos metu, atėję į valdžią šių partijų atstovai neatsisako galimybės ja pasinaudoti.
Juk premjeras teigė, kad mokesčiai bus peržiūrėti su tikslu išplėsti jų bazę, tačiau iki liepos mėnesio tai nebuvo padaryta. Nejau tai reiškia, kad šį rudenį/žiemą mokesčių mokėtojams grės dar viena mokesčių peržiūra?
Vargu ar kas nors skųstųsi mokesčių sistemos nestabilumu ar pusės metų įsigaliojimo laikotarpio nepaisymu, jeigu mokesčiai būtų mažinami, o jų mokėjimo tvarka – paprastinama. Apie mokesčių naštą lengvinantį „nestabilumą“ galima būtų tik pasvajoti.
Realybė tokia, kad nuolat keičiami mokesčių įstatymai ant mokesčių mokėtojų periodiškai pažeria didesnių tarifų ir platesnės apmokestinimo bazės krušą. Štai ir valdančioji dauguma, mėgstanti kartoti apie ankstesnės mokesčių reformos klystkelius, per pusantrų metų spėjo apmokestinti palūkanas ir ilgalaikį kapitalo prieaugį iš investavimo. Prognozėse dėl būsimų pokyčių rasime nekilnojamojo turto mokesčio užkrovimą didesniam skaičiui gyventojų, automobilių mokestį, galbūt net progresinius mokesčius.
Ar žmonija išrado būdų kovoti su permaininga mokesčių sistema? Galbūt verta semtis patirties iš klimato kaitos politikos? Kova su klimato kaita jau seniai politikų darbotvarkėse, o su ja susidoroti užsimota papildomai apmokestinant tuos, kurie per daug teršia. Analogiškai apmokestinti derėtų ir tuos, kas nuolat siūlo kelti mokesčius ir sukelia mokestinius uraganus. Juk jeigu mokesčiais siekiama pažaboti viską, kas bloga, tai visų pirma apmokestinkime tuos, kas žodžiais ir veiksmais kenkia gerovės augimui, o ne ją kuria.
