I. Valeškaitė. Staigmena šalies įmonėms: kas antros laukia nauja prievolė

Skaičiuodamas praėjusių metų „viščiukus“ Rimantas Šadžius, finansų ministras, akcentavo gerėjantį mokesčių surinkimą. Skaičiai iš tiesų džiugina – valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių planas viršytas 0,7%, gauta beveik 37 mln. Eur daugiau, palyginti su metų planu. Tai – 5,2% daugiau pajamų iš mokesčių nei 2014 metais. Didžiausią biudžeto mokesčių pajamų pyrago kasnį (2,854 mlrd. Eur iš 5,201 mlrd. Eur) sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM).

121 mln. Eur daugiau PVM surinkusi ministerija skelbia užtikusi aukso gyslą ir ruošiasi dar aktyviau traukti šį mokestį iš šešėlio, į pagalbą pasitelkdama ir išmaniąsias priemones. Jau nuo spalio įsigalios įstatymai, įpareigosiantys mokesčių mokėtojus nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis elektroninėmis priemonėmis.

Teorija paprasta – išmaniosios priemonės padeda kovoti su šešėliu, todėl jų reikia kuo daugiau. O realybėje? Bandomasis projektas, kurio metu šalies įmonės teikė VMI informaciją apie gautas ir išrašytas sąskaitas faktūras vyko nuo gegužės mėnesio. Anot VMI, jis sulaukė didžiulės sėkmės – kontroliuotų įmonių mokėtinas PVM, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 80%.

Ar tai įrodo išmaniųjų priemonių veiksmingumą? Pirma, juk analizuotos tik pačios rizikingiausios įmonės. Ar renkant informaciją apie visus mokesčių mokėtojus, padidės sumokėtų mokesčių skaičius? Antra, analizuoti ir papildomai tikrinti rizikingus mokesčių mokėtojus galima ir dabar, neįvedant naujos prievolės didžiajai daliai šalies įmonių, ir tai daroma jau senai.

Kaip tokia kontrolės priemonė veiks platesniu mastu, galėsime įsitikinti jau visai netrukus. Nuo šių metų bandomasis projektas bus išplėstas – jame dalyvaus iki 40.000 šalies įmonių (daugiau kaip pusė realiai vykdančių veiklą šalyje). Jos visos kas mėnesį privalės VMI teikti visų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Tai reiškia, kad kas antra šalies įmonė, priklausomai nuo jos vykdomos veiklos apimčių, per mėnesį VMI turės pateikti gal net kelių šimtų sąskaitų duomenis.

Ši situacija primena jau anekdotu virtusius pasakojimus, kaip patikrinimų metu įmonės VMI turėdavo pristatyti dokumentų originalus. Popierių šūsnimis užsivertusios mokesčių inspektorės greičiausiai tegalėdavo patikrinti nedidelę jų dalį. Ar tik ši situacija nepasikartos iš naujo, tik kitoje – skaitmeninėje formoje?

Kur kas efektyviau būtų ne kurti naujas prievoles mokesčių mokėtojams, o tobulinti mokesčių mokėtojų rizikingumo įvertinimo metodus. Kitu atveju, gali būti peržengta riba, už kurios biudžeto pajamų traukimas iš šešėlio virstų Sizifo darbu, kuriame išaugusios administravimo naštos akmenį ritinti tektų šalies verslui.