Graikijos drama nepalieka abejingų. Bet tiek griežtos pozicijos atstovai (pvz., Lietuvos valdžia), tiek naujieji Graikijos draugai (Europos nacionalistai ir socialistai) nenorėtų Graikijos scenarijaus savo šalyje. Tačiau šaliai tapti Graikija yra visai nesunku. Štai keli ekonomikos helenizacijos (graikinimo) receptai.
Pirma, dešimtmečiais vykdyti nesubalansuotą valstybės biudžeto politiką, t. y. išleisti daugiau pinigų nei surenkama. Politinių priežasčių ir pasiteisinimų tam visada atsiras su kaupu. Kodėl negalima efektyvinti viešojo sektoriaus? Nes nedarbo lygis ir taip aukštas. Kodėl reikia didinti atlyginimus, pašalpas ir pensijas? Nes kitais metais – rinkimai. Biudžeto deficitą dešimtmečiais reikia kaupti valstybės skolos pavidalu ir net nemąstyti apie skolos grąžinimą. Geriausiu atveju – persiskolinti, t. y. pasiimti ilgalaikių paskolų, kad atiduotume trumpalaikes.
Antra, reikia prikurti privilegijų atskiroms rinkėjų grupėms ir joms dalyti mokesčių mokėtojų pinigus. Tai įgyvendinama pasirinkus nekaltai skambančias privilegijas, pvz., ankstyvą išėjimą į pensiją. Sklando gandai, kad Graikijoje net kirpėjai įsigudrindavo išeiti į pensiją vos sulaukę 50 metų. Dėl pavojingo darbo su „chemikalais“.
Trečia, reikia netrukdyti politikams kuo labiau kištis į ekonomiką. Pristeigti ir finansuoti kuo daugiau valstybinių verslų, įstaigų ir agentūrų, kurios veikia neaišku ką. Darbo vietas tokiose įmonėse dalyti kaip atlygį partijos nariams, politiniams sąjungininkams. Kai objektyvūs stebėtojai primins, kad elgiatės netinkamai, – pradėkite isterikuoti. Išvarykite eilinius darbuotojus protestuoti į gatves. Skelbkite referendumus. Garantuoju – daugiau niekas patarimų nebedalys. Pinigų – irgi.
O dabar rimtai. Graikijos krizė yra aiškus įspėjimas valdžioms, mėgstančioms gyventi ne pagal išgales ir atidėlioti reformas. Protingieji turėtų pasimokyti iš kitų, o ne iš savo klaidų ir kritiškai pažvelgti į savo ekonomiką.
Tad kiek Graikijos yra Lietuvoje? Lietuva nuolat išleidžia daugiau pinigų nei surenka, net tada, kai ekonomika auga kone 8% per metus. Viešajame Lietuvos sektoriuje dirba 28,5% visų dirbančiųjų, Graikijoje – 24%. Nors per pastaruosius ketverius metus gyventojų Lietuvoje mažėja, du trečdaliai Lietuvos savivaldybių administracijų padidino darbuotojų skaičių.
Graikijoje vienam mokytojui tenka daugiau mokinių (9,4) nei Lietuvoje (8). Lovų ligoninėse turime tris kartus daugiau nei Švedijoje (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų). Gydytojų – kone dvigubai daugiau nei Lenkijoje ar Slovakijoje. Per penkerius metus graikai privatizavo įmonių už beveik 8 mlrd. Eur. Lietuvoje – iš esmės už nulį. Šaipomės iš graikų nesugebėjimo reformuotis, bet mūsų pačių valdžia nesiryžta pakeisti įstatymo, pagal kurį Lietuvoje privalo būti 42 urėdijos ir ne mažiau.
Lietuvos pozicija Graikijos klausimu – tinkama. Bet kai sutvarkysime netvarką prie Egėjo jūros, imkimės darbo Baltijos pakrantėje.
