Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato aštuonioliktąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos rinkos dalyvių patikslintos prognozės apie 2006 m. Lietuvos ekonomikos plėtrą bei prognozės 2007-iesiems. Šis tyrimas buvo atliktas 2006 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmasis skyrius nagrinėja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, im- porto ir eksporto augimą, vartojimo ir gamintojų kainų pokyčius, nedarbo lygį, ir mokesčių naštos dydį nuo BVP. Antrajame skyriuje aptariami namų ūkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos bei investicijoms ir santaupoms skiriamos pajamų dalys. Trečiasis skyrius yra skirtas įmonių rodikliams: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir inovacijoms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje pristatome skolinimosi iki ir virš 1 metų litais kainą bei aptariame ne bankų paskolų rinkos dalies plėtrą. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- 2006 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais LLRI atlikto ty- rimo duomenimis, Lietuvos ūkio augimas 2006–2007 m. lėtėti neturėtų. Spartaus ekonomikos augimo rezultatai matomi ne tik rodikliuose – jie vis stipriau jaučiami gyventojų piniginėse ir atsispindi gerėjančiose gyvenimo sąlygose. Nežiūrint į kainų augimą, sparčiai augantis darbo užmokestis leidžia gyventojams ne tik patenkinti būtiniausius buitinius poreikius, bet ir kasmet vis daugiau susitaupyti bei investuoti. Įmonių pelningumas toliau pastoviai auga; pelnu pastaruoju metu, kaip rodo augantys atlyginimai, dosniai dalinamasi su darbuotojais. Ne taip optimistiškai nuteikia vis dar aukšti šešėlinės ekonomikos rodikliai, negerėjanti investicinė aplinka šalyje, nesilpstanti emigracija ir konstruktyvios politikos vakuumas bandant spręsti šias problemas.
- Rinkos dalyviai kėlė 2006 m. prognozes puse procentinio punkto ir mano, kad šiais metais ekonomika paaugs 6,8 proc. 2007 m., jų nuomone, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs dar 6,5 proc.
- Narystė Europos Sąjungoje (ES) teigiamai veikia rinkos dalyvių lūkesčius, ypač dėl darbo pasidalijimo, išaugusios specializacijos ir užsienio prekybos pokyčių. Kita vertus, pagal BVP vienam žmogui ES, vis dar (kartu su Lenkija ir Latvija) esame sąrašo gale – Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro 52 proc. ES vidurkio. Žema pradinė bazė ir poreikis “vytis” toje pačioje rinkoje esančias šalis nemalšina spartaus augimo lūkesčių.
- Nelėtėjantis augimas sudaro kaip niekad geras sąlygas struktūrinėms reformoms energetikos, sveikatos, švietimo, transporto, socialinės politikos ir valstybės išlaidų srityse. Tačiau politinė galia bereikalingai nukreipiama rūpinantis vienos įmonės pardavimo reikalais, o finansiniai resursai švaistomi trumpalaikiams „saldainiams“ ir neveiksmingoms priemonėms, nesprendžiančioms giluminių esminių problemų – pirmenybė trumpalaikėms malonėms, o ne į ateitį orientuotiems struktūriniams sprendimams, akivaizdi ir ateinančių metų biudžete. Politinės valios pritrūksta ir emigracijos priežasčių sprendimui – priemonėms, gerinančioms darbuotojų sąlygas Lietuvoje. Tokios priemonės kaip minimalaus darbo užmokesčio didinimas greičiau gali turėti visiškai priešingą, nei tikimasi, efektą.
- iame tyrime rinkos dalyvių klausėme kiek, jų nuomone, reiktų sumažinti darbo apmokestinimą, siekiant iš esmės sumažinti šešėlinės ekonomikos (įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose) apimtis. Tyrimo dalyviai buvo paprašyti nurodyti tarifą. Atsakymų vidurkis buvo 16,8 proc. – mažesnis tarifas nei vyriausybės nedrąsiai planuojamas mažinimas iki 20 proc. Tačiau didžioji dauguma tyrimo dalyvių mano, jog tarifą, norint sumažinti šešėlinę ekonomiką, reikia mažinti iki 15 proc. (moda – 15 proc.). Nemažai at- sakiusiųjų minėjo, kad vien gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo nepakaks – kaip kitos būtinos priemonės buvo minimos lubos „Sodrai“ ir „Sodros“ tarifo mažinimas.
- Šešėlinei veiklai kitais metais neleis mažėti ir planuojamas akcizų didinimas 30 proc. Dėl rekordinių kontrabandos rodiklių ir santykinai žemo lietuvių gyvenimo lygio akcizai turėtų būti didinami kuo vėliau. Pirma, augant gyvenimo lygiui, žmonėms padidėjimas po kelerių metų bus mažiau skausmingas nei šiemet (o ir apskritai absoliučiais vertinimais akcizo turėsime sumokėti mažiau), ir antra, galima grėsmė, kad smarkiai padidintas akcizas 2007 m. dar labiau paskatins šešėlinę rūkalų rinką – iki šiol galbūt nedrįsę imtis rizikingo verslo bus paskatinti didesnio pelno galimybės. Taigi kontrabandos rodikliai augs dar labiau; tuo tarpu didinant akcizą vėliau būtų daugiau laiko užtikrinti sienos apsaugą.
- Nedarbo skaičiai ir toliau sparčiai mažėja (2006 m. – 5,8 proc., 2007 m. – 5,4 proc.). Čia jie detaliau neaptarinėjami, nes šis rodiklis nebėra reprezentatyvus ir neatspindi realios situacijos rinkoje. Nedarbo šiandien realiai nėra, yra rimtas darbuotojų trūkumas, todėl nedarbo lygio rodiklis prarado aktualumą ir praktinę vertę.
-
Mokesčių našta, rinkos dalyvių nuomone, svyruoja, bet smarkiai nemažėja. Tyrimo duomenimis, 2006 m. mokesčių našta sudarys 34,6 proc., palyginti su 34,1 proc. 2005 –aisiais. Kitais metais mokesčių našta turėtų mažėti vienu procentiniu punktu iki 33,7 proc. Bene labiausiai rinkos dalyvių vertinimus ir prognozes veikia pastarųjų metų mokestiniai pokyčiai – būtent gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, socialinis mokestis, ir lūkesčiai dėl tolesnių reformos žingsnių.
-
Tyrimo rezultatai rodo, kad situacijai darbo santykiuose ir švietimo sistemoje nekintant, darbo užmokesčio augimą, kaip ir praėjusiais metais, labiausiai veikia emigracijos ir švietimo sistemos trūkumų mažinama darbo jėgos pasiūla. Sąlygas kelti atlyginimus sudaro ir dėl naujų technologijų diegimo bei modernizavimo didėjantis įmonių efektyvumas bei įmonių pelningumas. Neto darbo užmokestis šiais metais turėtų didėti ir dėl iki 27 proc. sumažinto pajamų mokesčio. Kita vertus, kadangi tarp darbdavio ir darbuotojo neretai susitariama dėl darbo užmokesčio į rankas, dalis darbuotojų mokesčių sumažėjimo savo pajamomis nepajuto.
-
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 1997–2001 m. įmo- nės investicijoms kasmet skyrė vis didesnę pelno dalį, tačiau nuo 2002 m. ši dalis smarkiai sumažėjo. Rin- kos dalyvių nuomone, 2006 m. bus reinvestuota tik 43 proc. pelno, palyginti su 46 proc. 2005-aisiais ir su net 66 proc. 2001 m. Rimtesnių pokyčių 2007 m. rinkos dalyviai neprognozuoja. Jų vertinimu, įmonių investicijos iš pelno šiais metais sudarys panašiai kaip šiemet – 44 proc., ir bus mažesnės nei visais metais prieš 2006 m.
-
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, mažėja ne tik reinvestuojamojo pelno dalis; lėtėja ir inovacijų procesai įmonėse. Pasak rinkos dalyvių, 2006 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai skiriama vienu procentiniu punktu mažiau lėšų nei 2005 m. – 5,4 proc. visų įmonių išlaidų, palyginti su 6,5 2005 m. LLRI tyrimo dalyvių nuomone, ateinančiais metais inveticijoms skiriamų lėšų nežymiai daugės. Rinkos dalyvių nuomone, 2007 m. tyrimams ir inovacijoms įmonių skiriama išlaidų dalis pasieks 6,2 proc.
-
LLRI tyrimas rodo, kad 2006 m. pabaigoje skolinimo iš komercinių bankų kaina bus kiek didenė nei 2005-ųjų pabaigoje. Rinkos dalyvių nuomone, 2006 m. pabaigoje paskolos litais iki 1 metų trukmės turėtų kainuoti 5,54 proc., palyginti su 5,26 proc. 2005 m. Paskolų virš 1 metų kaina išlieka panaši – šių metų pabaigoje ji sudarys 5,2 proc., palyginti su 5,17 proc. praeitais metais. Prieš pusę metų rinkos dalyviai pro- gnozavo dar ryškesnį šuolį 2006 m. 2007 m. skoli- nimosi kaina turėtų augti – paskoloms iki 1 m. iki 5,78 proc., virš 1 m. – iki 5,49 proc.
