Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas šešėlio nepažabos

LLRI PASTABOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO NR. 17-5611

Vyriausybės nutarimo projekte Nr. 17-5611 (toliau – Nutarimo projektas) siūloma pritarti Įstatymo pojektui XIIP-2627(2) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama įvesti reguliavimą, kad bet kokie mokėjimai grynaisiais pinigais gali būti atliekami iki tol, kol jie nepasiekia 3000 eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo nepritarti atsiskaitymų grynaisiais Lietuvoje apribojimui, kadangi tai nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika.

Nėra pakankamų įrodymų, jog atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra veiksminga priemonė kovojant su šešėline ekonomika

Siūlantieji atsiskaitymų grynaisiais ribojimą kaip priemonę kovojant su šešėline ekonomika teigia, kad šalyse, kuriose dažniau naudojami negrynieji pinigai, šešėlinės ekonomikos yra mažiau. Tačiau Estijos pavyzdys rodo, kad dažnesnis negrynųjų pinigų naudojimas nemažina šešėlinės ekonomikos. Estijoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais kiekis ne tik yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje ar Latvijoje, tačiau ir lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau šešėlinės ekonomikos lygis čia yra aukštas bei panašus į esantį kitose Baltijos šalyse.[1]

Suomijos centrinio banko specialistų atliktoje studijoje [2] apie grynuosius pinigus ir šešėlinę ekonomiką teigiama, kad „Visi palyginimai rodo, kad yra labai sunku surasti ryšį tarp šešėlinės ekonomikos šalyse skirtumų ir grynųjų pinigų naudojimo masto. Nėra taip, kad šalys (regionai) su didele šešėline ekonomika naudoja neproporcingai daug grynųjų pinigų ar padidino grynųjų pinigų panaudojimą daugiau nei šalys, kuriose šešėlinė ekonomika yra maža.“

Tiesa, jog yra tyrimų, kurie rodo, kad ES šalyse yra ryšys (teigiama koreliacija) tarp šešėlinės ekonomikos dalies nuo BVP ir tarp to, kiek elektroninių atsiskaitymų vidutiniškai tenka vienam gyventojui (ryšys nėra vienareikšmis, yra išimčių, kaip, pvz., Estija.) Tačiau koreliacija nerodo priežastingumo. Šiuo atveju ji rodo ne tai, kad elektroniniai atsiskaitymai lemia šešėlį, o tai, kad abu šie veiksniai yra nulemti trečiojo – šalių ekonominio išsivystymo. Skandinavijos, Vakarų Europos šalių didesnis ekonominis išsivystymas lemia tiek santykinai mažesnį šešėlinės ekonomikos dydį (didesnės žmonių pajamos reiškia mažesnes paskatas dalyvauti šešėlyje), tiek dažnesnį atsiskaitymą negrynaisiais pinigais (gyventojai labiau pasitiki bankais, pripratę prie įvairesnių atsiskaitymo būdų). Todėl vien tik verčiant gyventojus naudotis negrynaisiais pinigais šešėlis nesumažės.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepaveikia šešėlio, kuomet abi sandorio pusės sutinka jame dalyvauti

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas niekaip nepaveikia tokios šešėlinės ekonomikos, kai abi pusės sutinka dalyvauti nelegaliame sandoryje (sąmoningo, aktyvaus dalyvavimo šešėlyje). Tokiose šešėlinės ekonomikos veiklose kaip nelegalių akcizinių prekių prekyba, atlyginimai „vokeliuose“ ar juridinių ar fizinių asmenų pajamų neapskaitymas, kuomet pirkėjui yra daroma nuolaida, abi pusės sąmoningai dalyvauja šešėlyje.

Tai žmonės daro dėl finansinių sumetimų: pigesnės prekės ar paslaugos, didesnis atlyginimas „į rankas“. Tad nors sąmoningai dalyvaudami šešėlyje žmonės atsiskaito grynaisiais, jų ribojimas šešėlio niekaip nepaveiks, kadangi abi sandorio pusės jau ir taip pažeidžia įstatymus dalyvaudamos šešėlyje ir tai daro sąmoningai. Kai ekonominė šešėlio paskata (prekių apmokestinimas ir šio apmokestinimo vengimas) išlieka, šešėlinių sandorių, kai abi sandorio pusės siekia juose dalyvauti, grynųjų ribojimas niekaip napaveiks.

Teoriškai atsiskaitymų grynaisiais draudimas galėtų paveikti tik pasyvųjį šešėlį, t. y. tokį, kai pirkėjas nežino, kad jame dalyvauja. Pvz., kai restoranuose sumokama grynais pinigais, nepaprašoma čekio, o maitinimo įstaiga šių pajamų neapskaito. Tačiau 3000 eurų reguliavimas tokio šešėlio taip pat nepaveiks, nes jei pirkėjas perka už daugiau nei 3000 eurų jis jau ir dabar turi interesą turėti garantiją, todėl ir prašyti atsiskaitymo dokumento.

Statistika neigia grynųjų ribojimo efektyvumą mažinant šešėlinę ekonomiką

Iš 28 Europos Sąjungos valstybių 15 taiko atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą ir 13 šalių netaiko. [3] Atsiskaitymų grynaisiais suvaržymo įvedimas Lietuvoje motyvuojamas kaip siekis kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau statistika apie šešėlinę ekonomiką šalyse neparodo, kad šešėlinės ekonomikos yra mažiau, ar kad ji mažėja greičiau tose ES šalyse, kuriose ribojami atsiskaitymai grynaisiais.

Austrijos Johannes Kepler universiteto profesoriaus Friedricho Schneiderio duomenimis [4], vidutinis šešėlinės ekonomikos dydis atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse 2014 m. buvo 21 proc. nuo BVP. Vidutinis šešėlinės ekonomikos dydis tokių ribojimų neturinčiose šalyse – 17 proc., t. y. 4 proc. punktais žemesnis. Taigi, šalių palyginimas tarpusavyje nerodo, kad ribojimas mažina šešėlinę ekonomiką. Panašią situaciją rodo visi turimi 2003 – 2015 m. duomenys. Visu šiuo laikotarpiu šešėlinė ekonomika ribojimų netaikančiose šalyse buvo vidutiniškai mažesnė. Taip pat, atsiskaitymų grynaisiais neribojančių šalių šešėlis per 13 metų (2003–2015 m.) sumažėjo 24 proc., o ribojančių šalių – 17 proc.

šešėlis

Duomenų analizė taip pat nepatvirtina, kad šešėlinė ekonomika būtų pradėjusi mažėti šalyse įvedus atsiskaitymų grynaisiais ribojimą. Iš 15 ES šalių, kuriose įvestas atsiskaitymų grynaisiais ribojimas net 13-oje jis neturėjo jokio pastebimo poveikio šešėlio kitimui. Ir tik dviejose šalyse (Graikijoje ir Latvijoje) po grynųjų apribojimo šešėlis pradėjo mažėti. Ir galimai dėl visai kitų priežasčių, tokių, kaip palaipsnis ekonomikos atsigavimas po krizės.

 

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažintų konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų

Svarbi grynųjų pinigų ribojimo neigiama pasekmė yra konkurencijos tarp atsiskaitymo būdų mažėjimas. Galimybė rinktis tiek grynuosius, tiek elektroninius pinigus (ir juos aptarnaujančių institucijų veiklą) apriboja bankų ir kitų organizacijų, teikiančių atsiskaitymo paslaugas, galimybes didinti savo paslaugų kainas.

Suomijos centrinio banko specialistų studijos [5] išvadose teigiama, kad grynųjų pinigų panaudojimas racionalizuojamas kaip priemonė „kuri suteikia alternatyvą debetinėms ir kreditinėms kortelėms – ir taip neleidžia bankų sektoriui įgyti monopolinės galios nustatant paslaugų kainas“.

Todėl alternatyvų nebuvimas ar jų mažinimas įstatymais mažina konkurenciją ir sukuria prielaidas paslaugų brangimui.  Jei bankų paslaugos iš tikrųjų yra patogiausias, pigiausias ir saugiausias atsiskaitymo būdas, tai įrodys vartotojų pasirinkimas, o atsiskaitymų grynaisiais ribojimas įstatymais tam nebūtinas.

 

 

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas gali padidinti šešėlį

Apie du trečdalius [6] šešėlyje (nelegaliai) uždirbamų pajamų yra išleidžiama oficialiai, t. y. sumokant PVM ir kitus mokesčius. Įvedus apribojimą atsiskaityti grynaisiais, užuot didelę dalį šešėlyje uždirbamų pajamų išleidus legaliai, t. y. sumokant mokesčius, bus ieškoma būdų kaip nelegaliai uždirbtus pinigus ir išleisti nelegaliai ar užsienyje. Taip grynųjų pinigų apribojimas siekiant sumažinti šešėlį gali turėti priešingą rezultatą: mažesnė dalis nelegaliai uždirbamų pinigų bus išleidžiama legaliai sumokant mokesčius.

 

[1] The Shadow Economy in Europe, 2013, 15 puslapis. Nuoroda: http://www.visaeurope.com/en/newsroom/news/articles/2013/shadow_economy_report.aspx

[2] Is Cash Used Only in the Shadow Economy? Kari Takala, Matt Viren. 531 puslapis. Nuoroda: http://ideas.repec.org/a/taf/intecj/v24y2010i4p525-540.html

[3] Atsiskaitymus grynaisiais riboja Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Graikija ,Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Vengrija. Atsiskaitymų grynaisiais neriboja: Airija, Austrija, Estija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija.

[4] http://www.atkearney.com/financial-institutions/featured-article/-/asset_publisher/j8IucAqMqEhB/content/the-shadow-economy-in-europe-2013/10192

[5] Is Cash Used Only in the Shadow Economy? Kari Takala, Matt Viren. 539 puslapis. Nuoroda: http://ideas.repec.org/a/taf/intecj/v24y2010i4p525-540.html

[6] The Shadow Economy in Europe, 2011, 5 puslapis.