Faktai ir analizė. Valstybės teikiamų informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų žemėlapis

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko valstybinio kapitalo juridinių asmenų teikiamų informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) paslaugų apžvalgą, kuri atskleidė, kad:

  1. Didžioji dauguma valstybinio kapitalo juridinių asmenų ITT paslaugas teikia tiesiogiai konkuruodami su privačiais atitinkamų paslaugų teikėjais.
  2. Beveik absoliučios daugumos valstybinio kapitalo ITT paslaugų teikėjų įstatuose (arba nuostatuose) pateiktas galimų užsiimti veiklų sąrašas yra neribotas. Tai reiškia, kad nėra formalių kliūčių esamų valstybinio kapitalo juridinių asmenų veiklos plėtrai.
  3. Nėra požymių, kad ITT paslaugų spektro, tinklų konvergencijos, infrastruktūros ir ja teikiamų paslaugų plėtra lėtės.
  4. Nėra politinio sprendimo dėl aiškios takoskyros tarp funkcijų, kurias turėtų vykdyti valstybinis sektorius ir kurias – privatus sektorius.
  5. Nėra kriterijų, kuriais vadovaudamiesi valstybinio kapitalo juridiniai asmenys, galėtų nustatyti, kokias paslaugas ir kam jie turi teisę teikti.

Didelė valstybinio kapitalo juridinių asmenų teikiamų ITT paslaugų įvairovė, šių ūkio subjektų išsibarstymas po skirtingas kontroliuojančias institucijas, skirtingas konkuravimo būdo pasirinkimas rodo, kad valstybės veikimas ITT paslaugų rinkoje yra chaotiškas. Tą patvirtina ir faktas, kad nėra vieningų kriterijų, kurie leistų valstybei kiekvienu atveju vienareikšmiškai nuspręsti, ar pradėti teikti ITT paslaugą ir kokią konkuravimo formą rinktis. Tai kelia abejones dėl priimtų sprendimų efektyvumo.

ITT sektorius nėra išskirtinis. Atitinkamas įžvalgas pateikia ir Valstybės kontrolė, teigdama, kad valstybės funkcijų įgyvendinimui susiformavo paini ir chaotiška, subjektyviais vienkartiniais sprendimais grindžiama sistema, tokia, kuri tik didina tokio sudėtingo valstybės aparato valdymo administracinę naštą, visuomenei nesukurdama didesnės pridėtinės vertės ar geresnės valstybės teikiamų paslaugų kokybės.

Yra būtina nustatyti kriterijus, tik kuriems esant, valstybė galėtų teikti ITT paslaugas, ir kurie leistų nustatyti, kokias paslaugas ir kam valdžia gali jas teikti. Priėmus tokį sprendimą, užtikrinti, kad valstybės, o kartu ir mokesčių mokėtojų pinigai, būtų leidžiami efektyviai.

Apžvalgą „Valstybės teikiamų informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų žemėlapis“ atsisiųsti ir skaityti galite čia.