Verslo ciklai, ekonominiai pakilimai ir nuosmukiai yra viena sudėtingiausių ekonomikos temų, kartu ir viena svarbiausių žmonėms. Juk tau rūpi, kiek kišenpinigių tu turėsi ir kaip gyvens tavo šeima. Ar žmonės turės darbus, ar bus galima įsigyti tai, ko nori ar net smulkmenoms teks sunkiai ir ilgai taupyti.
Dažniausiai žmonės krizes aiškina sakydami, kad finansų ir bankų sektorius buvo per mažai reguliuojamas ir pernelyg rizikavo. Rinkas pražudė bankininkų godumas. Bumą sukėlė perteklinė paklausa. Ekonomika perkaito. Akivaizdu, kad žmonės šiuo klausimu nesutaria, tačiau ir profesionalių ekonomistų nuomonės, kodėl krizės kyla ir kaip jas suvaldyti išsiskiria.
Šioje temoje – du populiariausi požiūriai į krizes ir jų sprendimus.
VERSLO CIKLAI (business cycles) – periodiniai ekonominio aktyvumo svyravimai. Verslo ciklas susideda iš nuosmukio, depresijos, pagyvėjimo ir pakilimo. Nuosmukio metu mažėja paklausa, gamyba ir didėja nedarbas. Pagyvėjimo laikotarpiu paklausa pradeda augti, o nedarbas mažėti.
Neoklasikinės ekonomikos požiūris į verslo ciklus. Šios mokyklos pradininkas ir žymiausias atstovas – Johnas Maynardas Keynesas. Pasak J. M. Keyneso, verslo ciklus sukelia vartotojų pasitikėjimo pokyčiai. Teigiama, kad krizės metu žmonės mažiau perka, krenta paklausa. Ekonomika sustoja. Savaime rinka išbristi iš nuosmukio negali, todėl veiksmų turėtų imtis valdžia. Valdžia turi pati investuoti arba skatinti vartojimą ir taip stimuliuoti ekonomiką. Valdžia turėtų sumažinti palūkanų normas, už kurias bankai skolinasi pinigus. Tokiu būdu bankai galės suteikti daugiau paskolų ir taip paskatinti vartojimą. Verslininkai ir gyventojai lengviau skolinsis ir daugiau pirks. Pinigai suksis rinkoje ir tai skatins ekonomikos augimą. Didžiausio populiarumo šios idėjos susilaukė per Didžiąją depresiją ir po nekilnojamojo turto krizės 2008 metais.
Austrų ekonomikos mokyklos požiūris į verslo ciklus. Ludwig von Mises yra pirmasis šios mokyklos atstovas, atskleidęs krizės priežastis, tačiau jas išplėtojo ir už verslo ciklų paaiškinimą 1974 m. Nobelio premiją gavo Friedricas A. Hayekas Austrų požiūris į krizes ir jų suvaldymą visiškai priešingas neoklasikiniam požiūriui. Austrai teigia, kad krizes būtent ir sukelia keinsistinis bandymas iš jų išbristi ir krizių tema yra neatsiejama nuo pinigų temos. Kai centrinis bankas sumažina palūkanas ir į rinką paskolų pavidalu patenka papildomų pinigų. Komerciniai bankai tuomet lengviau suteikia paskolas verslui ir gyventojams. Dėl sumažėjusių palūkanų paskolas gali gauti ir tie, kurie ankstesnėmis sąlygomis jų nebūtų gavę, taip pat tie, kurių projektų atsipirkimas abejotinas. Tai lemia klaidingą investavimą. Pradeda kilti kainos. Pirmosios brangsta žaliavos, nes kreditus gavę verslai pradeda konkuruoti dėl žaliavų būsimiems projektams įgyvendinti. Pradedami verslo projektai, statybos. Įsisuka infliacija, keliami darbo užmokesčiai, brangsta vartojimo prekės. Infliacija pradeda gąsdinti žmones, centriniai bankai, norėdami ją suvaldyti, prisuka pinigų kranelius. Krenta paklausa, įmonės nesugeba realizuoti sukurtų prekių. Sumažėja užsakymų, stoja prekyba. Paaiškėja, kad vartotojai nebuvo pasiruošę tiek vartoti, kad išpirktų visus naujus butus, kompiuterius ir kilimus. Viskas baigiasi tuo, kad dalis šių gėrybių lieka įšaldytos. Taigi, pagrindinė krizės priežastis, anot austrų – nepadengtų pinigų dauginimas. O geriausias krizės įveikimo būdas – leisti rinkoms susireguliuoti pačioms t. y. į šį procesą nesikišti valdžiai.
Taigi, kita ekonominė krizė Lietuvą pasieks tuomet, kai žmonės ims mažiau pirkti (Keynesas) arba kai rinką užplūs netikri pinigai (Hayekas). Kuo tikėti? Eik į užduotį ir išsiaiškink, kas laimės repo kovą – Keynesas ar Hayekas. Yo!
1 UŽDUOTIS: pažiūrėk video (https://goo.gl/JIulC) ir pažymėk kurie teiginiai būdingi kuriam ekonomistui (Keynesui /Hayekui /abiems).
„Fear the Boom and Bust“ a Hayek vs. Keynes Rap Anthem
- Verslo ciklai egzistuoja.
- Viešieji darbai padeda išbristi iš ekonominės krizės.
- Krizes sukelia žemos palūkanų normos.
- Mažos palūkanų normos padeda išbristi iš krizės.
- Investuoti gali tik sutaupytą turtą.
- Rinka iš krizės gali išbristi pati.
- Išlaidavimas yra pagrindinė ekonomikos augimo sąlyga.
- Valdžiai nereikėtų bijoti skolintis (didinti deficitą).
- Valdžia turėtų kurti kuo daugiau darbo vietų.
2 UŽDUOTIS: perskaityk situaciją ir atsakyk į klausimus.
Ekonomistas keliauja po Šiaurės Korėją, kur jam išdidžiai rodomi darbininkai, kastuvais verčiantys žemę užtvankai. „Kodėl nenaudojate ekskavatorių?“, klausia ekonomistas. „Mes kuriame darbo vietas!“ , atsako jam gidas.
- Ką gidui atsakytų J. M. Keynesas?
- Ką gidui atsakytų F. A. Hayekas?
Pasitikrink! Atsakymų gairės: goo.gl/KKRnOL
