Ruošiantis galimiems tiekimo ir pardavimų sutrikimams Lietuvos įmonių veikloje, raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Finansų ministeriją, Valstybinę mokesčių inspekciją bei „Sodrą“ iš anksto tam pasiruošti: priimti reikalingas teisės aktų pataisas, Vyriausybės nutarimus, Ministro įsakymus, aiškinamuosius raštus ir t.t.
Galiojanti mokesčių mokėjimo tvarka turėtų būti koreguojama taip, kad į sunkumus patekusios įmonės sugebėtų atlaikyti laikinus nepriteklius, kad mokesčiai nebūtų vienašališkai nurašomi, o nesugebantiems sumokėti, nebūtų ribojamas disponavimas sąskaita. Pateikiame keletą aplinkybių, dėl kurių įmonės gali nukentėti, ir dėl kurių reikėtų imtis skubių veiksmų:
- Jeigu įmonė išrašė sąskaitą-faktūrą, tačiau su ja neatsiskaitė pirkėjas, vis vien privaloma sumokėti PVM iki kito mėnesio 25 d.
- Pelno mokestis taip pat paprastai apskaičiuojamas ir mokamas pagal praėjusio laikotarpio rezultatus, kai šiandien įmonės pelningumas jau gali būti pasikeitęs.
- Dėl pinigų srautų sutrikimo įmonė gali pritrūkti einamųjų lėšų mokesčiams sumokėti.
- Įmonei gali būti gyvybingai svarbu panaudoti turimas ir gautinas sumas ištekliams (pvz. įvairioms komplektuojančioms dalims įsigyti) ir kitiems atsiskaitymams, kurie reikalingi užtikrinti nenutrūkstamą veiklą.
- Kai kurie kiti mokesčiai mokami avansu. Gali susidaryti situacija, kai jiems trūksta einamųjų lėšų, arba įmonės išlikimas reikalauja atlikti kitokius mokėjimus, negu mokesčiai, socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokos.
Nesumokėjus laiku mokesčių bei įmokų, jie nurašomi VMI bei Sodros, o jeigu lėšų trūksta, apribojamas disponavimas sąskaita. Tuomet įmonė patenka į spąstus ir nebegali toliau vykdyti veiklos. Todėl ypač svarbu, kad valstybė, kaip įmonės gyvavimu suinteresuotas partneris, šiuo atveju nedidintų sunkumų ir savo sprendimais palengvintų įmonių išgyvenimą.
Sveikintina, kad pastaruoju metu įmanoma sudaryti mokestinio atidėjimo sutartis, bet visa tai užtrunka, ir nesustabdo sankcijų, sąskaitų įšaldymo. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad gelbėtis įmonėms reikia operatyviai, ir valstybės institucijos turėtų būti pasiruošusios užbėgti sunkumams už akių ir jų nepadidinti.
Visapusiškam pasiruošimui svarbu, kad valstybės biudžetas būtų parengtas galimiems susitraukimams. Biudžetas turėtų būti peržiūrėtas, ruošiantis pesimistiniam įplaukų variantui. Turi būti nustatoma, kurios išlaidos yra prioritetinės ir negali būti liečiamos, kurios – pirmiausia sustabdomos, jeigu yra lėšų surinkimo sunkumų, ir kurios išlaidos gali būti proporcingai mažinamos.
Biudžetą reikia iš anksto paruošti, kad galimas įplaukų sumažėjimas nerėžtų per jautriausias sritis, neprovokuotų visuomenės nepasitenkinimo ir nestabilumo, kad protingai ir laiku būtų sustabdyta bei mažinama tai, kas nėra būtina valstybei gyvuoti.
Tai padės solidariai ir geranoriškai atlaikyti gerovę kuriančių įmonių sunkumus. Taip pat, esant poreikiui (o gal net užbėgant jam už akių), svarbu būtų vyriausybei laiku į vertinti galimybę skolintis, kad amortizuotų susitraukimus ir leistų įmonėms spręsti išlikimo klausimus. Tai leistų sklandžiai atlaikyti iššūkius ir užtikrinti mūsų visų gerovę ilguoju laikotarpiu.
