Lietuva vėl gerina pozicijas tarptautiniame Ekonominės laisvės indekse – iš 21 pakilome į 16 vietą. Šia vietą jau buvome iškovoję prieš ketverius metus, tačiau pastaraisiais metais buvome slystelėję žemyn. Investuotojų ir ekspertų naudojamą indeksą kasmet sudaro JAV ekonominių tyrimų organizacija „The Heritage Foundation“.
„Aukštas ekonominės laisvės vertinimas parodo, kad Lietuva net ir tokiomis beprecedentėmis sudėtingomis aplinkybėmis turi palankias pozicijas atremti ekonominius iššūkius. Pastaraisiais metais demonstruota fiskalinė drausmė, sukaupti rezervai, itin aukšti valstybės skolinimosi reitingai ir viena žemiausių Europos Sąjungoje valdžios sektoriaus skolų išskiria Lietuvą kaip turinčią daugiau manevro laisvės“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Nors pagal daugelį rodiklių Lietuva lenkia vidurkį, indekso sudarytojai pabrėžia, kad būtina didinti pažangą kovos su korupcija srityje, kovoti su jos toleravimo kultūra. Taip pat ragina didinti valdžios sektoriaus išlaidų efektyvumą ir taiklumą bei siekti aukštesnio darbo produktyvumo. Palyginti su ankstesniais metais prastėjo įvertinimas mokesčių srityje.
„Tai vertinant būtina dar kartą pabrėžti, kad eksperimentai su mokesčių sistema kainuoja brangiai. Dėl nepamatuotų, dažnų pokyčių mokesčių sistemoje tiesiogines sąnaudas patiria tiek verslas, tiek administruojančios institucijos. Be to, tokie pakeitimai kenkia šalies reputacijai – kompanijos, besirinkdamos šalis plėtrai, atidžiai vertina ekonominės politikos stabilumo kriterijų. Besikeičiančioje aplinkoje verslui rizikos ir neapibrėžtumo židinių ir taip apstu, tad mokesčių sistemos stabilumas yra didelė vertybė“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
Prie Lietuvos kilimo aukštyn indekse prisidėjo geriau įvertintas darbo santykių reguliavimas. Tam įtakos turėjo Darbo kodekso redakcija, supaprastinti įdarbinimo ir atleidimo reikalavimai.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų, darbo santykių liberalizavimas 2009 krizės metu padėjo Estijai minimizuoti ekonominio nuosmukio padarinius – po patirto smūgio, darbo rinkos aktyvumas Estijoje atsigavo greičiausiai iš visų Baltijos šalių. Lietuva tuo metu šių svertų neturėjo ir čia darbo rinka gijo daug lėčiau. Tai įrodo, kad Darbo kodeksas turi būti pritaikytas ne tik geriems laikams.
„Ekonominė laisvė, lankstumas, leidžiantis prisitaikyti prie situacijos, yra tai, kas padeda šaliai sunkiais laikais. Tai svarbu galvojant apie visas sritis, nes ištikus krizei gali kilti pagunda kurpti naujus reguliavimus ir ribojimus ilgam. To reikia kiek įmanoma vengti. Pirma, tai neišvengiamai turės neigiamų padarinių. Antra, reputaciją reikia saugoti ir tokiomis sąlygomis“, – pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
„The Heritage Foundation“ Ekonominės laisvės indeksas sudaromas kasmet, analizuojamos 180 šalių ekonomikos raidos tendencijos. Vertinama 12 ekonominės laisvės priemonių, kurios nusakomi teisinės valstybės principai, valdžios sektoriaus dydis, reguliavimo efektyvumas, finansinė laisvė ir rinkų atvirumas.
Nuorodą į indeksą: https://www.heritage.org/index/ranking
