Stebime valdžią. Žemės įstatymo pakeitimas, nuostolių kilnojimas, licencijavimas ir NT registravimas

Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ birželio 9 d. Kotryna Tamkutė su ekonomiste, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Tarybos nare, politinės ekonomijos mokslų daktare Kaetana Numa diskutavo tema „Kodėl turėtume žinoti, kiek mokesčių sumokame į valstybės biudžetą?“. Visą šios laidos „Stebime valdžią“ rubriką rasite žemiau.

Informuojame

Žemės įstatymo pakeitimas

Stebime valdžią: Žemės įstatymo pakeitimas

Grupė Seimo narių siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja kiek daugiau nei prieš mėnesį priimtas Žemės įstatymo pakeitimas. Pagal jį privati nuosavybė gali būti paimama, norint kurti ir tvarkyti viešuosius atskiruosius želdynus miestuose, miesteliuose ir kurortuose ir siekiant įvykdyti viešųjų želdynų normas. Šis įstatymas buvo pakeistas neatsižvelgus į Seimo teisės departamento ir Teisingumo ministerijos Europos teisės grupės specialistų pastabas, kurios kritikuoja įstatymo pagrįstumą ir tikslingumą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, kad toks privačios nuosavybės nacionalizavimas yra nepagrįstas ir neatitinka Konstitucijos saugomų teisių ir laisvių.

Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, kai tenkinami tokie visuomenės interesai, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas. Dabar žemę galima paimti, be kita ko, socialinei infrastruktūrai plėsti. Pavyzdžiui, švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros objektams statyti. Tai siejasi su konstitucinėmis valstybės pareigomis užtikrinti švietimo ir medicinos paslaugų prieinamumą, rūpintis žmonių sveikata. Bet kuriuo atveju, žemės paėmimas – tai išimtis, kuri taikoma tik esant būtinumui. Šiame kontekste abejotina, ar želdynų normų išpildymas galėtų būti traktuojamas kaip visuomenei būtinas interesas. Turint omenyje, kokios painios yra teritorijų planavimo procedūros, tai galėtų tapti pavojingu precedentu tokius sunkumus spręsti svetimos nuosavybės sąskaita. 

Dėl savivaldybės ar kito valdžios organo nesugebėjimo išpildyti viešųjų želdynų normas kalti tampa privatūs žemės savininkai. Kadangi pati miesto administracija arba centrinė valdžia ir nustato šias normas, jos galėtų apsiriboti savivaldybei ar valstybei priklausančia žeme.

Seimo narių iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą iliustruoja įsišaknijusias teisėkūros problemas. Net ir gavę įspėjimus dėl to, kad įstatymas galimai neatitinka Konstitucijos, politikai pasirinko jį priimti. Tačiau brokuotų įstatymų taisymas jau po jų priėmimo reiškia tik dar didesnes mokesčių mokėtojų išlaidas taisant klaidas, kurių galėjo būti išvengta. 

Informuojame

Nuostolių kilnojimas

Stebime valdžią: Nuostolių kilnojimas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu nutarė nesvarstyti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo dėl nuostolių perkėlimo. Projektu siūloma sudaryti galimybes įmonėms, kurios 2019 metais veikė pelningai, o 2020 metais patyrė nuostolių, dalį šių nuostolių atskaityti iš 2019 metų pelno. Taip būtų sumažinta 2019 metų mokestinio laikotarpio pelno mokesčio suma, o tai leistų įmonėms palengvinti savo finansinę padėtį. Šiuo metu to padaryti nėra galima, nes nuostoliai gali būti perkeliami tik į vėlesnius mokestinius metus. Be to, gali būti perkeliama tik dalis nuostolių. Iniciatyva įteisinti nuostolių perkėlimą atgal buvo sveikintinas Finansų ministerijos žingsnis, kuris atitinka pandemijos sunkumus patiriančios ekonomikos aktualijas. Beje, Lietuvos laisvosios rinkos institutas pabrėžia, kad šioje srityje galima padaryti ir daugiau siekiant veiksmingesnio ekonomikos atsigavimo: yra reikalinga leisti atskaityti visus nuostolius, atitinkamai ir visą jų sumą perkelti į vėlesnius mokestinius laikotarpius. Dėl to ūkio subjektams atsirastų galimybė greičiau išeiti iš nuostolingos veiklos etapo ir atsigauti nuo pandemijos sukeltų sunkumų.

Tačiau bet kokios diskusijos dėl šių geresnių sąlygų įmonėms ir ekonomikai atsigauti po pandemijos šiuo metu yra suspenduotos mažiausiai iki rudens.

Teisėkūros kokybės gerinimo požiūriu tokio reikšmingo projekto svarstymo stabdymas yra žingsnis atgal. Projektą pateikė Finansų ministerija, taigi ekspertai Vyriausybės lygmeniu sutarė dėl nuostolių perkėlimo pakeitimo poreikio. Tačiau Seimo nariai šios priemonės įgyvendinimą sustabdė.  Abejotina, ar teisėkūros kokybė yra gerinama, kai ekspertų išdiskutuoti ir tikslingais pripažinti pakeitimai yra stabdomi tos pačios valdančiosios koalicijos narių iniciatyva be pagrįstų priežasčių.

Pritariame

Licencijų tvarka

Stebime valdžią: Licencijų tvarka

Seime bus svarstoma Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma vietoje asmens sveikatos priežiūros specialisto – masažuotojo – įteisinti kitą asmens sveikatos priežiūros specialistą – gydomojo masažo specialistą. Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad gydomojo masažo specialisto profesinė kvalifikacija įgyjama, baigus masažuotojo formaliojo profesinio mokymo programą ir papildomą gydomojo masažo kursą. Priėmus įstatymą, atsiras galimybė masažuotojo profesinį vardą naudoti teikiant vadinamojo negydomojo masažo paslaugas. 

Tokia iniciatyva yra sveikintina, nes prieš metus to paties įstatymo pakeitimu buvo priimtas reikalavimas turėti licencijas visiems sveikatos priežiūros specialistams, įskaitant ir masažuotojus, dietistus, medicinos psichologus. Taigi, šiuo metu nei verslo liudijimas, nei individualios veiklos pažyma nesuteikia teisės teikti masažo paslaugų. Asmuo, norėdamas užsiimti masažuotojo praktika, turi turėti licenciją, suteikiančią teisę verstis pagal masažuotojo profesinę kvalifikaciją ir dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Teisės aktai neskirsto masažo į kosmetinį, gydomąjį ar kitą masažą, todėl tuo atžvilgiu riboja masažuotojų teisę verstis ūkine komercine veikla, prilygindami ją sveikatos paslaugoms. Praktikoje masažo paslauga yra platesnės apimties ir spektro nei tik viena iš gydymo paslaugų, mat paslauga gali būti teikiama relaksacijos ir organizmo stiprinimo tikslais.  

Priėmus Įstatymo projektą, masažo veikla fiziniai asmenys galės verstis be papildomų apribojimų ir sąlygų, kuriuos šiuo metu nustato asmens sveikatos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai. Tai sumažins  administracinę ir finansinę naštą masažuotojams, paskatins daugiau norinčiųjų užsiimti šia veikla. Taip pat sumažės šešėlis masažo paslaugų teikimo srityje. 

Pritariame

NT registravimo pakeitimas

Stebime valdžią: NT registravimo pakeitimas

Žemės ūkio ministerija pagal institucijų pastabas atnaujino įstatymų projektus, kuriais paprastinamas nekilnojamo turto registravimo procesas, duomenų tvarkymas ir žemės sklypo vertės apskaičiavimas. Šiuo metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (NTK) pagal šio turto vietą. Tai reiškia, kad kiekvienas Registrų centro skyrius registruoja tik jo veiklos teritorijai priskirtoje apskrityje esančius nekilnojamuosius daiktus. Siūloma atsisakyti teritorinio registravimo principo. Duomenys Nekilnojamojo turto kadastre yra tvarkomi vieningoje duomenų bazėje, naudojant informacines technologijas, todėl įstatymuose įtvirtintas teritorinis registravimo principas prarado aktualumą ir yra nereikalingas. Siūlomas Nekilnojamojo turto registro kadastro tvarkymo proceso optimizavimas sudarytų galimybes operatyviau išnagrinėti pareiškėjų prašymus. 

Taip pat siūloma atsisakyti žemės sklypo vertės, nurodomos kadastre, apskaičiavimo Vyriausybės nustatyta tvarka, ją pakeičiant vidutine rinkos verte. Vidutinė rinkos vertė naudojama mokesčių administravimo tikslais, taip pat ir sandoriuose. Šio pakeitimo tikslas yra trumpinti kadastro duomenų bylos derinimo procesą. Tai sveikintini pakeitimai, kurie sumažins administracinę naštą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Visą Žinių radijo laidą klausykite čia.