Siūlomas miškų įstatymas užkonservuotų biurokratiją ir neefektyvumą

Seime svarstomi miškų įstatymo pakeitimai padidintų biurokratiją ir trukdytų efektyviai tvarkyti Lietuvos miškų ūkį, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai.

 

Miškų įstatymo projekte siūlomos valstybinės struktūros, kurios dubliuotų viena kitą ir brangiai kainuotų mokesčių mokėtojams. Anot LLRI, Aplinkos ministerijoje vietoje Miškų ir saugomų teritorijų politikos departamento turėtų būti numatytas tik strategija besirūpinantis skyrius. Taip pat tikslinga apjungti Saugomų teritorijų direkcijos, Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos funkcijas vienoje Aplinkos ministerijai pavaldžioje institucijoje. Jos pagrindinė atsakomybė turėtų būti miškų ir saugomų teritorijų politikos ir strategijos įgyvendinimas bei teisės aktų reikalavimų vykdymo priežiūra.

 

Pasak LLRI eksperto Remigijaus Šimašiaus, projekte suplakamos gamtosauginės ir ūkinės funkcijos, o tai sudarys sąlygas reguliuoti ūkininkavimą rinkoje, skatins neūkiškumą ir neskaidrius ekonominius santykius miškų ūkyje. LLRI siūlo atskirti miškų politikos gamtosaugines funkcijas nuo ekonominės politikos ir miškų urėdijų steigėjo funkcijas perduoti Ūkio ministerijai bei reorganizuoti miškų urėdijas į akcines bendroves.

 

Anot LLRI ekspertų, dabartinė projekto redakcija ne tik įtvirtintų neefektyvias valstybines miškų tvarkymo struktūras, bet ir užkirstų kelią miškų tvarkymo darbų privatizavimui.

 

LLRI perspėja, kad dabartinis įstatymo projektas prieštarauja rinkos ekonomikos krypčiai ir sąžiningai konkurencijai bei siūlo patobulinti jį pagal pateiktus pasiūlymus.

 

LLRI pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo, pateikti Seimui.