Lietuvoje šešėlinė ekonomika pernai sudarė 18,8% BVP, t. y. mažiausiai Baltijos regione. „Šešėlis“ per metus trumpėjo tik geriausią verslo aplinką turinčioje Estijoje, Lietuvoje korupcijos tyrėjai taip pat abejoja, ar šiame tyrime pasirinkta tinkama metodika.
„Šešėline“ ekonomika ir vadinama todėl, kad ji nėra apskaitoma, tad ir auksinio recepto, kaip ją
suskaičiuoti, nėra“, – sako Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas, analizuodamas Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje (SSE Riga) atliktą tyrimą. Jis pažymi, kad „SSE Riga“ akademikai šešėlinę ekonomiką vertino tik pagal legaliai dirbančio verslo apklausas ir į savo indeksus neįtraukė nelegalių prekių (pvz., kontrabandos) ir paslaugų. Ši grupė, LLRI skaičiavimais, sudaro apie 45% viso „šešėlio“, o jis, instituto teigimu, šiemet Lietuvoje sieks 28% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Apklaususi daugiau nei 1.500 legaliai dirbančių verslininkų, „SSE Riga“ nustatė, kad Estijoje šešėlinė ekonomika pernai sudarė 19,4% BVP, o Latvijoje – net 38,1% BVP. Latvija kaimynus pranoko praktiškai pagal visus kriterijus – neapskaitomo įmonės pelno, atlyginimų, darbuotojų skaičiaus, kyšiams skiriamų pajamų dalis ar vidutinį kyšio viešųjų pirkimų konkursuose dydį. Tačiau Lietuvoje užfiksuota didžiausia tolerancija mokesčių vengimui ir kyšininkavimui, o Latvijos
verslininkai buvo labiausiai nepatenkinti mokesčių politika, verslą reglamentuojančiais įstatymais, parama verslui ir kitais verslo aplinkos veiksniais. Būtent jie, specialistų teigimu, turi didelės įtakos šešėlinei ekonomikai.
Lietuva ne ten
Poną Žukauską stebina didelis „šešėlio“ atotrūkis tarp Latvijos ir Lietuvos, juolab kad neapskaitomai įmonių veiklai didelės įtakos turi verslo aplinka, ji abiejose šalyse įmonių vadovų vertinama kaip nepalanki. „Mokesčių našta, verslo sąlygos bei jo pasitenkinimas viešuoju sektoriumi yra dažnai pamirštamas šešėlinės ekonomikos dydį lemiantis veiksnys. Tyrimas taip pat rodo, kad didesnė šešėlinės ekonomikos dalis pastebima mažesnėse įmonėse. Lietuvoje 90% įmonių yra smulkios, joms dažnai tenka pereiti tokius pačius biurokratinius procesus kaip ir didžiosioms. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje ir Latvijoje, kurių verslo aplinka vertinama prasčiau nei Estijos, įmonės skiria didesnę savo pajamų dalį „reikalams patepti“ ar atseikėja riebesnius
kyšius dalyvaudamos viešųjų pirkimų konkursuose“, – komentuoja p. Žukauskas. Jo teigimu, „šešėlio ilgį“ lemia ir ekonomikos bei įmonių finansinė padėtis, tačiau krizė Lietuvai ir Latvijai smogė skaudžiau nei Estijai. Tad, nors p. Žukauskas „SSE Riga“ tyrimą laiko įdomiu, panašesni turėtų būti Lietuvos ir Latvijos, o ne Lietuvos ir Estijos šešėlinės ekonomikos dydžiai.
„Vis dėlto, kaip ir vertinant kiekvieną tyrimą, reikia atsižvelgti į metodologiją, šalies kultūrą ar net apklausos metu vyravusią viešąją nuomonę, nes ji gali turėti įtakos atsakymams“, – teigia pašnekovas.
