Lietuvos Vyriausybės programoje numatyta įgyvendinti maisto politiką, kuria siekiama riboti kai kurių maisto priedų ir žaliavų (kaip cukraus, druskos ir kt.) naudojimą. Užsimenama ir apie mokestines priemones. Lietuvos laisvosios rinkos institutas organizavo konferenciją „Paternalistinė (maisto) politika“, kurioje diskutuota, kokios būtų pasekmės, jei būtų įvesti nauji mokesčiai ar reguliavimai.
„Maisto ir nealkoholinių gėrimų apmokestinimas ar reguliavimas kaip priemonė kovos su nutukimu ir kitomis ligomis nėra nauja idėja. Skirtingų valstybių praktika įvedus tokius mokesčius leido ekonomistams įvertinti jų poveikį. Pavyzdžiui, 2013 m. sausį Danija panaikino 2011 m. lapkritį įvestą plataus spektro mokestį sotiesiems riebalams, 2014 m. anuliavo 80 metų taikytą mokestį gazuotiems nealkoholiniams gėrimams. Tuo metu Estija ir Didžioji Britanija dar tik planuoja įvesti mokesčius saldintiems nealkoholiniams gėrimams”, – konferenciją pradėdamas sakė Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosis rinkos instituto viceprezidentas.
Londono Ekonomikos tyrimų instituto gyvenimo būdo ekonomikos ekspertas Christopher Snowdon, nagrinėjantis draudimų ir apgaulingos statistikos temas pabrėžė, kad nė vienas mokestis neturėjo įtakos nutukimui ar sveikatai.
„Kai Danija įvedė sočiųjų riebalų mokestį, tai turėjo įtakos visų produktų kainoms. Buvo skelbiamas tikslas – 3800 metų papildomo gyvenimo, tai yra 5,5 metų vienam danui. Kas nutiko iš tiesų – mokestis labai paveikė kainas, tačiau tai sąlygojo apsipirkimą užsienyje, populiarėjo pigesni ženklai, padidėjo administracinės išlaidos, blogiausia, kad mokestis skaudžiausiai kirto skurdžiausiems žmonėms. Mokestis tapo labai nepopuliarus ir buvo panaikintas. Taigi, daugelių šalių patirtis rodo, kad nors, be abejonių, tokie mokesčiai gerokai padidina kainas ir sumažina tam tikrų prekių vartojimą, deja, neturi įtakos nutukimui, žmonės randa ir pradeda vartoti pakaitalus“, – teigė Ch. Snowdon.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, atgrasančios mokestinės priemonės yra nepateisinimos nei ekonomiškai, nei politiškai, nei moraliai.
„Visų pirma, jei norime, kad žmonės vartotų mažiau kažkokių produktų, poveikis kainai turėtų būti labai didelis. Tačiau tokie mokesčiai yra regresyvūs – skaudžiausiai kertantys neturtingiesiems. Jei tu esi pasiturintis, tau nesvarbu, kiek kainuoja saldainiai. Jei pinigų neturi – būsi priverstas pirkti mažiau. Be to, kiek prekių kainas galima pakelti ar nuleisti mokesčiais, smarkiai riboja atvira rinka. Jei sukelsi kainas vieniems produktams, žmonės nusipirks jų kitoje šalyje. Toks žaidimas veikia įsivaizduojamoje realybėje, realioje rinkoje valdžia yra suvaržyta – egzistuoja pakaitalai, kontrabanda, šešėlis ir pan.“, – savo pranešime „Kaip veikia paternalistinė politika“ pabrėžė Ž. Šilėnas.
Organizacijos „Timbro”, mokslinis bendradarbis, autorius Mattias Svensson išsklaidė mitus apie Švediją, kaip apie itin didelius reguliavimus maisto srityje turinčią šalį. Anot jo, Švedija gali būti pavyzdys, kad ne reguliavimai ar nauji mokesčiai, o atvirkščiai – rinkos liberalizavimas gali turėti teigiamą poveikį žmonių įpročiams ir sveikatai.
„Švedijoje nėra atgrasomųjų mokesčių maistui ar gėrimams su dideliu cukraus kiekiu, iš tikro PVM maistui tiek restoranuose, tiek parduotuvėse siekia pusę bendro PMV tarifo. Nepaisant to, švedai geria mažiau saldžių gėrimų nei kaimynai norvegai, pas kuriuos toks mokestis yra taikomas. Apskritai, išskyrus vaikams skirtos reklamos, Švedijoje nėra daug maisto reguliavių. Pastaruoju metu darosi vis akivaizdžiau, kad tokios priemonės yra neveiksmigos. Atgrasomieji mokesčiai įtakoja piniginės, o ne žmonių svorį. Netgi priešingai – turime pavyzdžių, kad būtent liberalizavimas dažnai turi teigiamą efektą”, – teigė Mattias Svensson, skaitydamas pranešimą „Ar Švedijos maisto politika gali būti pavyzdžiu Lietuvai?“.
Estijos parlamento narė Marrias Lauri pasakojo apie šią savaitę Estijoje įteisintą mokestį gėrimams, turintiems didelį cukraus kiekį:
„Toks mokestis Estijoje įsigalios nuo kitų metų, iš šio mokesčio tikimasi biudžetą papildyti milijonu eurų. Tačiau, aš tuo labai abejoju, nes smulkaus mokesčio administravimo išlaidos bus labai didelės”, – kalbėjo M. Lauri.
Konferencijoje taip kalbėta apie galimas paternalistinės politikos alternatyvas.
„Paternalistiniai sprendimai problemos nesprendžia, dėl to alternatyvos yra būtinos. Problemų dėl sveikatos daugėja nepaisant prievolių ir rekomendacijų daugėjimo. Reikia šviesti, o ne gąsdinti, tik tada galėsime tikėti, kad žmogus sau pritaikys reikalingas rekomendacijos. Žmonių budrumas yra išaugęs, tai rodo ir vartotojų pasirinkimai, ir gamintojų reakcija. Gamintojai reaguoja į vartotojų norus“, – kalbėjo įmonės „Sveiki produktai“ įkūrėja, ekonomistė Guoda Azgurdienė.
Konferencijoje „Paternalistinė (maisto politika) dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo, įvairių asociacijų, pramonės atstovai.
Konferencijos video įrašus galite žiūrėti ir parsisiųti čia:
Žilvinas Šilėnas „Kaip veikia paternalistinė politika“
Pranešimo skaidrės čia.
Christopher Snowdon „Maisto politikos tendencijos ES šalyse“
Pranešimo skaidrės čia.
Mattias Svensson „Ar Švedijos maisto politika gali būti pavyzdžiu Lietuvai?“
Pranešimo skaidrės čia.
Maris Lauri „Estijos saldintų gėrimų mokestis: argumentai už ir prieš“
Guoda Azgurdienė. „Ar yra Alternatyvų“
Pranešimo skaidrės čia.
Diskusija „Paternalistinė maisto politika – tikslai ir pasekmės“
Taip pat kviečiame susipažinti su kitų šalių pavyzdžiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktoje analizėje „Mitybinis paternalizmas. Mokesčiai ir mityba – kitų šalių pavyzdžiai”.
