Daugelis parengto Reklamos įstatymo nuostatų būtų žalingos Lietuvos žmonėms ir ekonomikai, o ir pats tokio įstatymo reikalingumas yra svarstytinas, įsitikinę Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai.
Atlikęs Reklamos įstatymo projekto analizę, LLRI priėjo išvados, jog daugelis šio įstatymo nuostatų turėtų neigiamos įtakos reklamos rinkai ir visai Lietuvos ekonomikai. Instituto nuomone, būtina nuodugniai apsvarstyti ir tai, ar Lietuvoje reikalingas atskiras reklamos įstatymas bei tai, kaip suderinti Lietuvos teisę su reklamą reglamentuojančiomis ES direktyvomis.
Pateiktas įstatymo projektas suteikia labai plačias teises Vartotojų teisių gynimo institucijai, kurios kompetencija apimtų ir įstatymo vykdymo kontrolę, ir teismines funkcijas. Toks administravimas neduoda esminės naudos vartotojams, tačiau uždeda nemažą naštą biudžetui. LLRI siūlo atsisakyti administracinių priemonių reklamos srityje ir įgyvendinti demokratines teisinės valstybės normas, kad sankcijas gali taikyti tik teismas. Taip pat būtina labiau pasikliauti reklamos savireguliacijos priemonėmis.
Įstatymo projekte numatyta daugybė nepagrįstų reklamos apribojimų televizijos programose. Tokie privačių televizijos kanalų programų reguliavimai skaudžiai atsilieptų tiek žiūrovams, tiek nedidelėje Lietuvos rinkoje veikiantiems televizijos kanalams. Jei būtų pritarta siūlomoms projekto nuostatoms, žiūrovai turėtų mažiau galimybių rinktis bei matyti norimas laidas ar kino filmus.
Projekte numatyta ir daugiau beprasmiškų apribojimų. Pavyzdžiui, draudžiama talpinti reklamas ant skulptūrų ir paminklų. Tačiau neretai pati skulptūra yra reklaminė arba pastatyta reklamos tikslais, todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas, nekalbant jau apie privatiems asmenims priklausančias skulptūras, apie kurių naudojimą gali spręsti tik jų savininkas. Pavyzdžiui, iš senų televizorių suręsta skulptūra, priėmus šią nuostatą, negalėtų reklamuoti akcijos rėmėjo.
Nors įstatymo projekte remiamasi ES direktyvų reikalavimais, jame neatsižvelgta į tai, kad direktyva paprastai nustato tikslus, o ne priemones jiems pasiekti. Į projektą perkeltos iškraipytos ES direktyvų nuostatos. Direktyvų nuostatų pateikimas neatitinka Lietuvos teisės sandaros. Kadangi Lietuvoje jau galioja kiti su reklama susiję įstatymai (Vartotojų teisių gynimo, Visuomenės informavimo, Konkurencijos, Civilinis kodeksas), pirmiausia derėtų svarstyti ne atskirą Reklamos įstatymą, bet minėtų įstatymų pataisas bei papildymus.
Siekdamas apginti reklamos laisvę, LLRI prisijungė prie Tarptautinės reklamos asociacijos kampanijos.
Išsamias pastabas ir pasiūlymus skaitykite Reklamos įstatymo projekto analizėje.
