Geriausi vaistai nuo korupcijos parduodami ne antikorupcinių priemonių skyriuje

Kaip geriausios priemonės nuo nemigos yra ne vaistai skatinantys miegoti, taip ir efektyviausios priemonės nuo korupcijos nėra kyšininkų baudimas ar moralizavimas. Geriausia priemonė, tai pertvarka, kuri neutralizuoja korupcijos židinį. Nebėra poreikio duoti, nebėra galimybės imti. Tokios situacijos ir židiniai yra aiškūs ir žinomi: žmogui ar įmonei svarbus klausimas, kuris gali būti išspręstas valdžios institucijos ar pareigūno, kuris tiesiogiai nepatiria atsakomybės už vieną ar kitą sprendimą. Kai vienintelis galintis išspręsti žmogaus problemą yra pareigūnas, žmogui paliekama nedaug alternatyvų.

 

Viešųjų pirkimų atveju, perkančioji institucija priima labai svarbų ir pelno įmonei galintį atnešti sprendimą, bet išleidžia ne savo, o mokesčių mokėtojų pinigus. Gydytojas priimdamas sprendimą nepagrįstai išduoti nedarbingumo pažymėjimą nepatiria ligos pašalpos mokėjimo išlaidų, nes jas patiria „Sodra“. Inspektorius, tikrinantis, kaip viešojo maitinimo įmonė atitinka higienos reikalavimus, pats nepatiria žalos, jeigu „sutinka“ už atlygį tokio pažeidimo nepastebėti. Visais šiais atvejais gydytojas, inspektorius ar pareigūnas ateina su valstybės įgaliojimais priimti žmogui svarbų sprendimą. Likę dviese jie gali susitarti veikti prieš kitus mokesčių mokėtojus ar konkurentus – duoti ir imti kyšį.

 

Tokius židinius galima kontroliuoti administraciškai – stipriau bausti, labiau kontroliuoti, efektyviau gaudyti. Tačiau juos galima gesinti urmu – panaikinant kontroliuojantį pareigūną ir žmogaus suinteresuotumą sprendimu. Vienas geras pavyzdys jau yra įgyvendintas. 2008 metais Lietuva atsisakė šauktinių kariuomenės. Nors šiuo sprendimu apie korupciją ir nebuvo galvota, tačiau rezultatas puikus. Panaikintas korupcijos židinys, kuris vešėjo vertinant, ar konkretaus šauktinio sveikata atitinka keliamus reikalavimus. Medicininis tinkamumas buvo landa, kuria stengėsi pasinaudoti tie, kurie siekė išvengti tarnybos. Griežtesnė tikrinančių komisijų kontrolė, administracinės pertvarkos iš dalies galėjo spręsti problemą, tačiau sisteminė reforma, kuri apskritai panaikino sveikatos tikrinimo ir patvirtinimo poreikį šioje istorijoje padėjo tašką. Lengviau gali atsikvėpti ir Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovai, kuriems nebereiks neigti korupcijos arba atremti teiginių, jog į šauktinių kariuomenę patekdavo, tik tie, kurie nesugebėdavo išsisukti.

 

Šiuo metu kyla gerų iniciatyvų, kurios padėtų sumažinti korupciją. Jos tiesiogiai su kova su korupcija neturi nieko bendro, tačiau prisidėtų prie korupcijos židinių naikinimo. Pirmiausia, siūlymas, jog nelaimingų atsitikimų darbe draudimas būtų patikėtas drausti privačioms bendrovėms. Šiandien saugą darbo vietoje kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Ji nuoširdžiai rūpinasi darbuotojų saugumu tikrindama, kaip įmonės laikosi darbo saugos reikalavimų. Nelaimingų atsitikimų darbe draudimas, jau ir dabar imitavo draudimo rinkos dėsnius diferencijuodamas draudimo įmoką priklausomai nuo įmonėje buvusių saugos reikalavimų pažeidimų – kuo saugesni, tuo mažiau moki. Tačiau greta to, privačios draudimo bendrovės būtų suinteresuotos mažinti draudiminių įvykių ir išmokų kiekį. Todėl Valstybinė darbo inspekcija galėtų sulaukti pagalbininko, kuris, identifikavęs pavojingiausius formalių reikalavimų pažeidimus, tai kontroliuotų – ir joks kyšis čia nepagelbėtų. Privati bendrovė turi motyvaciją, kad nebūtų pažeidimo, kuris atneša nelaimę ir finansinę žalą – valstybės kontrolėje ši grandinė neužsidaro. Imdamas kyšį privatininkas rizikuoja patirti žalą, valstybinis inspektorius rizikuoja ne savo pinigais.

 

Net ir prieš ją tiesiogiai nekovojant, korupciją sumažina perteklinio verslo ir žmogaus gyvenimo reguliavimo naikinimas. Kiekvieną kartą, kai tvirtinant kokį specialųjį aukštybinių pastatų išdėstymo mieste planą, derinant paprasčiausius detaliuosius planus – savivaldybės politikas ar valdininkas turi rankose sprendimą, galintį nulemti verslo sėkmę ar tiesiog paprasto asmeninio klausimo sutvarkymą. Korupcijos išvengiama, kai valdžia nusprendžia nesiimti stambių viešai finansuojamų ar vykdomų projektų. Nacionalinio stadiono statybos pavyzdys, vienas iš daugelio valdininkų rankomis diriguotų projektų fiasko. Korupcijos lygį sumažintų sistemingas valstybės pasitraukimas iš sričių, kuriose gali veikti verslo įmonės. Šiandien nėra korupcijos perkant šaldytuvą, ar automobilį – sovietmečiu, kai valstybė buvo vienintelis pardavėjas, pažintys ir kyšiai priartindavo žmones prie geidžiamų sprendimų ir daiktų.

 

Priimdama sprendimą didinti akcizo mokesčius alkoholiui ir tabakui Lietuva turėtų pasiskaičiuoti, kiek jai tai kainuoja paprastai neįtraukiamų išlaidų – papildomo kontrolės poreikio sienoms, dėl išaugusių paskatų kontrabandai, reikia įvertinti, kiek padaugės darbo specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri gaudys korupcijai pasidavusius pareigūnus, kiek kainuoja valstybei bendras korupcijos plitimas, kuris finansuojamas nelegaliais pinigais. Apie tai viešai drąsiai pasisakė Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovas.

 

Siaurai žinybiškas požiūris į korupcijos problemas kartais neleidžia priimti sisteminių sprendimų – viena ministerija nenori paleisti kontrolės, kuri neverta kontroliuoti vien dėl savo imlumo korupcijai. Todėl Vyriausybės kovos su šešėliu ir korupcija planas neturi baigtis pribėgimu prie lentynos, kurioje sudėti vaistai nuo korupcijos. Nuo korupcijos pasveikti padeda valstybės susilaikymas nuo perdėtos kontrolės ir veiklos. O nuo nemigos padeda ramybė.