Vyriausybė iniciavo LR įmonių vadovų diskvalifikavimo įstatymo rengimą, kuris savo veikimu išplėstų valstybės galias ir juo vadovaujantis būtų sudarytos sąlygos grubiai kištis į privačių subjektų veiklą.
Laisvosios rinkos institutas pasiūlė atmesti įstatymo projektą ir pasisakė prieš tokio įstatymo reikalingumą. LLRI atliktos ekspertizės išvados buvo išplatintos Vyriausybės nariams. Vyriausybės posėdyje, svarsčiusiame šį klausimą, pasisakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva, išsakydama argumentus apie tokio įstatymo žalą.
Instituto suformuluota pozicija buvo pateikta ir spaudai, per kurią visuomenė buvo supažindinta su diskvalifikavimo įstatymo pavojais.
Publikacijos, kuriose pateikiamos LLRI ekspertizės išvados:
„Lietuvos rytas“, 1997 10 10, „Įstatymas įteisins valdžios diktatą“;
„Lietuvos rytas, „Vartai“ 1997 10 16, „Pramoninkai sunerimo dėl bausmių vadovams įstatymo;
„Verslo žinios“, 1997 10 10, „Įvarys baimės direktoriams“;
„Kauno diena“, 1997 10 09, „Vyriausybė atsisako ketinimų kištis į privačių subjektų veiklą?!“;
„Litas“, 1997 10 14 , „Laisvosios rinkos institutas – prieš vadovų diskvalifikavimo idėją“;
„Apskaita ir kontrolė“. 1997 10 15, „Laisvosios rinkos institutas – prieš vadovų diskvalifikavimo idėją“.
Parengtas projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirinktos ekonomikos liberalizavimo bei privatizavimo krypties. Šiuo įstatymu būtų grubiai kišamasi į privačių subjektų veiklą, užkertamas kelias savininkams spręsti samdomų vadovų atsakomybės ir atleidimo klausimus, sudaromos prielaidos korupcijai bei susidorojimui su atskirais žmonėmis.
Baudžiamojo kodekso nuostatos yra ir turi likti vienintelėmis teisėtomis priemonėmis taikyti sankcijas asmenims užimti pareigas ar vykdyti ūkinę veiklą. Jeigu jau žmonių laisvė dirbti ir samdyti darbuotojus yra apribojama, tai turėtų įvykti tik baudžiamojo proceso pasėkoje. Bet kokie kiti pagrindai ir procedūros yra neteisėti ir pažeidžia LR Konstitucijos 48 straipsnį, teigiantį „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą…“ Taigi, dėl žmogaus padaryto nusikaltimo reikia inicijuoti baudžiamąją bylą ir tik teismui priėmus sprendimą skirti bausmę žmogui gali būti taikomi numatyti laisvės apribojimai.
Būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu įmonių vadovai yra pasmerkti pažeidinėti įstatymus dėl pačių įstatymų prieštaringumo, painumo ar neaiškaus traktavimo. LR Vyriausybė turėtų pirmiausia ir kuo skubiau sutvarkyti įmonių veiklos teisinę bazę, užtikrinant įstatymų viršenybę, skaidrumą bei privačių interesų paisymą. Tik tuomet atsirastų moralinė teisė griežtai bausti už įstatymų pažeidimus. Esant dabartinei situacijai nuo vieno ar kito įstatymo ar jo aiškinimo nukrypstama nuolatos ir neišvengiamai. Akivaizdu, kad priėmus svarstomą įstatymo projektą, ne visi padarę nurodytus prasižengimus būtų diskvalifikuoti – taigi būtų sudarytos prielaidos susidoroti su kam nors nepatogiais įmonių vadovais, kiti gi gyventų nuolatinėje baimėje.
Projekte numatytas diskvalifikavimas dėl įmonės bankroto, nuostolių ir kiti pagrindai visiškai netinka būti bausmės kriterijumi. Šie reiškiniai rinkos ekonomikoje yra objektyvūs ir patys savaime neįrodo vadovo kaltės. Įstatymo projektas net neįpareigoja teismo įrodyti vadovo kaltę – pakanka bet kurio iš paminėtų pagrindų. Taigi žmonės būtų baudžiami neįrodžius jų kaltės. Reikėtų skatinti savininkus kontraktais formalizuoti samdomų vadovų atsakomybę, o darbo įstatymus pakeisti taip, kad jie netrukdytų šiems privatiems susitarimams. Priimant žmones į darbą paprastai yra domimasi (per privačias agentūras, rekomendacijas, t.t.) jų darbo praeitimi, ir valdžios institucijos neturėtų prisiimti visuotino tarpininko ir informatoriaus funkcijų. Dabartiniai įstatymai neleidžia savininkams spręsti samdomų vadovų atsakomybės klausimus, numatant kontraktuose specialius reikalavimus, apriboja galimybes juos atleisti ar reikalauti atlyginti nuostolius. Užuot naikinant šiuos trūkumus, svarstomu įstatymo projektu siekiama suteikti plačius ir pavojingus įgaliojimus valdžios institucijoms.
Siūlome atmesti įstatymo projektą ir pačią tokio įstatymo reikalingumo idėją. Jeigu Vyriausybė – kaip savininkas – nutartų, kad valstybės valdomų įmonių vadovams reikia taikyti griežtesnius reikalavimus, tai reikėtų daryti tik jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
