I.
Trečiadienį LLRI susitiko su Kauno rajono savivaldybe ir aptarė verslo ir investicinę aplinką.
LLRI, vertindamas įvairias sritis, antrus metus iš eilės Kauno rajonui skiria aukštą indeksą: tarp 53 ne miesto savivaldybių Kauno rajonas 2011 metais buvo pirmas, o 2012 metais užėmė antrą vietą.
Vienas indekso autorių, LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas siekia tobulinti kriterijus, pagal kuriuos vertinamos savivaldybės, todėl nusprendė susitikti su savivaldybės darbuotojais ir išgirsti jų nuomonę.
„Manau, kad savivaldybė savo sprendimais gali sukurti palankias gyvenimo ir investavimo sąlygas net tada, kai neturi išskirtinių gamtinių sąlygų ar išteklių. Džiugu, kad Kauno rajono savivaldybės vadovai tai supranta“, – kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Geriausia žmogui savivaldybė, pasak rinkos ekspertų, yra ta, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, skatina konkurenciją, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia privatų sektorių. Ideali savivaldybė neapkrauna žmonių mokesčiais, kuria palankias verslui sąlygas, efektyviai valdo turtą, mažina biurokratinę naštą. Tačiau ar tokios vizijos kada kada nors virs realybe?
V.Žukauskas pastebėjo, kad vienas svarbiausių kriterijų kuriant savivaldybių indeksą yra investicinė aplinka. Kauno rajone žemės ir nekilnojamo turo mokesčiai yra vieni mažiausių Lietuvoje. Pirmuosius tris metus investuojančioms Kauno rajone įmonėms taikomas nulinis mokesčio tarifas.
Vis dėlto tiesioginės užsienio investicijos ir materialinės investicijos, tenkančios tūkstančiui gyventojų, yra šiek tiek mažesnės už Lietuvos vidurkį.
Daugiau apie susitikimą skaitykite: http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/kauno-rajonas-lietuvos-mokesciu-rojus-487074#ixzz2Pb2jnw4V
II.
Taip pat Kauno rajono savivaldybėje vyko diskusija “Ar verta pritraukti privatų sektorių į savivaldybės valdomas sritis?”.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir LLRI vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas su savivaldybės administracija, skyrių vadovais diskutavo, kokie yra privataus ir viešo sektoriaus bendradarbiavimo privalumai ir pavojai. Taip pat apie tai, kokia yra kitų savivaldybių patirtis ir ką iš tiesų reiškia privataus sektoriaus įsitraukimas.
Pradėdamas diskusiją LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas pažymėjo, kad bendradarbiavimas – tai galimybė turėti privataus sektoriaus efektyvumą teikiant savivaldybės paslaugas, pritraukti lėšas, kurių savivaldybėms trūksta, viešosios infrastruktūros projektams, mažinti finansavimo iš biudžeto poreikį. Bendradarbiavimas gali prasidėti paprasčiausiai nuo privataus sektoriaus metodų panaudojimo viešuosiuose subjektuose, tiesiog siekiant efektyvinti veiklą. Galimos ir kitos bendradarbiavimo formos – ilgalaikė nuoma, kapitalo pritraukimas ar privatizavimas. Kiekvienu atveju reikia žvelgti į konkrečią situaciją.
LLRI atstovai taip pat pažymėjo, kad nors privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas ir įmanomas, ir reikalingas, tačiau labai svarbu, kad būtų ir ilgalaikis politinis apsisprendimas, stabili reguliacinė aplinka. Taip pat, kad būtų maksimaliai apsaugoti abiejų pusių interesai, verta investuoti laiko ir kitų išteklių ir aiškiai apsibrėžti sėkmės/nesėkmės kriterijus, sudaryti abiems pusėms priimtiną sutartį, numatyti, kas bus daroma nesėkmės atveju.
III.
LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva susitiko su socialinės paramos skyriaus darbuotojais ir seniūnais ir diskutavo, kaip padaryti kad gyventojau būtų mažiau priklausomi nuo socialinės paramos. Tai pat su kokiomis problemomis susiduria darbuotojai, ar būna piktnaudžiavimo socialine parama atvejų, kokius įrankius turi pačios savivaldybės, kad galėtų kovoti su tokiais atvejais.
