Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimo į Lietuvos teisę sistemoje trūksta galimybių tinkamai atsižvelgti į Lietuvos visuomenes interesus, svarbūs pasirinkimai tarp alternatyvų priimami konvejeriu ir be detalesnio viešumo, pasitaiko manipuliavimų ES teise, priimami nepagrįstai griežti sprendimai. Be to, ES teisės normų perkėlimas kenčia nuo tų pačių problemų kaip ir nacionalinių teisės aktų kūrimas – stinga viešumo, nėra poveikio vertinimo, gausu svarbių sprendimų, priimamų žemos teisines galios teises aktu.
Tokią išvadą daro Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su partneriais Lietuvos advokatūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, dienraščiu „Verslo žinios“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacija atlikę ES teisės perkėlimo stebėjimo akciją.
Projekto dalyviai pastebi, kad perkeliant ES teisę į Lietuvos įstatymus pasitaiko visuomenės klaidinimo ir nežinojimo atvejų. Pavyzdžiui, neretai Lietuvos įstatymo rengėjai ar interesų grupės dangstosi būtinybe suderinti nacionalinį teisės aktą su ES teise, kai pastaroji to apskritai nereikalauja, kai remiamasi tik rekomendacinėmis nuostatomis, valstybių praktika ar ekspertų vertinimais arba kai perkeliamos nuostatos sudaro tik dalį įstatymo projekto. Tuo remiamasi griežtinant naujas naudotų automobilių atitikties taisykles ar draudžiant rūkyti restoranuose, kavinėse ar baruose, nors ES teisė visiškai to nereikalauja.
Akcijos rengėjai siūlo prie kiekvieno teisės projekto straipsnio skelbti konkretų direktyvos straipsnį, kad būtų išvengiama manipuliacijų ES teise ir neaiškumo, kuris straipsnis įgyvendina konkrečią direktyvos nuostatą.
Iniciatyvos autoriai atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė ES direktyvų nuostatų perkeliama žemos teisinės galios teisės aktais – ministerijų įsakymais. Tokia praktika kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Konstitucijai. Konstitucinis teismas išaiškino, jog „nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai,“ galima tik įstatymais. Tik maža dalis perkeltinų ES teisės normų pereina demokratiškai išrinkto Seimo filtrą, su viešų diskusijų ir kontrolės galimybėmis. Specialistų nuomone, svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos Seimo statuto nuostatos, jog kartu su įstatymo projekto aiškinamuoju raštu būtina pateikti visuomenei perkeliamų direktyvų ir teisės aktų projektų atitikties lenteles.
Projekto organizatoriai taip pat pastebi, kad neretai direktyvos perkėlimo alternatyvos lieka siaurame specialistų rate, o sprendimo motyvai ir iškelti variantai lieka nežinomi. Jie ragina įpareigoti institucijas identifikuoti svarbiausias alternatyvas, pateikti argumentus, kodėl pasirinktas vienas ar kitas reguliavimas, juos pridėti prie nacionalinio teisės akto projekto, ekonomikai reikšmingas nuostatas aptarti su verslo bendruomene ir paviešinti.
Akcijos dalyviai taip pat apgailestauja, kad Lietuva, galėdama pasirinkti griežtesnį ar liberalesnį ES teisės perkėlimo variantą, ne visada pasirenka besistiebiančiai ekonomikai ir daugumai Lietuvos gyventojų tinkamiausias alternatyvas, o linksta „apsidrausti“ ir priima griežtesnį reguliavimą ar pasiduoda įvairių interesų grupių spaudimui. Pavyzdžiui, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nepagrįstai susiaurino ES direktyvos suteikiamas galimybes, kaip gauti vartotojo sutikimą tiesioginės rinkodaros žinutėms siųsti, o tai sudaro nepagrįstų sunkumų vartotojams ir verslui. Įmonės buvo bereikalingai įpareigotos informuoti valdžios institucijas apie įvežamus kosmetikos gaminius derinantis prie Direktyvos 95/35/EEB. Griežtesni nei ES direktyvų reikalavimai įtvirtinti ir Darbo kodekse, reglamentuojančiame darbo laiko klausimus.
Projekte dalyvavę verslo analitikai ir praktikai teigia, kad pasirenkant alternatyvas tinkamas dėmesys turi būti skirtas proporcingumo kriterijui – ar griežtesnis reikalavimas būtinas, ar jis tinkamas pasiekti numatytų tikslų ir kokią administracinę naštą jis uždės Lietuvos gyventojams ir verslui.
Projekto metu taip pat aptikta, jog pasitaiko neteisingų direktyvų perkėlimo atvejų, kai neperkeliamos visos būtinos nuostatos arba jos perkeltos neteisingai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad valstybei narei neteisingai įgyvendinus ES teisę, Europos Komisija gali pareikalauti pasiaiškinti, kodėl valstybė nevykdo savo įsipareigojimų.
Akcijos autoriai primena, kad Lietuva greičiausiai iš visų šalių narių perkelia ES direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę. Iki šiol ji laiku nėra įgyvendinusi tik 6 direktyvų (0,4 proc. visų reikalaujamų įgyvendinti).
Su ES teisės perkėlimo stebėsenos išvadomis ir konkrečiais netinkamo ES teisės perkėlimo pavyzdžiais galima susipažinti LLRI interneto tinklapyje www.lrinka.lt.
