Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai teigia, kad „Lietuvos telekomo“ privatizavimo problemos yra sąlygotos netinkamo privatizavimo būdo. Jų nebūtų, jei būtų pasirinktas aiškesnis, efektyvesnis ir pigesnis būdas – akcijų pardavimas biržoje.
LLRI nepritaria siūlymams sustabdyti privatizavimą dėl sumažėjusių telekomunikacijų sektoriaus akcijų kainų pasaulinėje rinkoje. Visų pirma pamirštama, kad pirmaeilis privatizavimo tikslas yra perleisti turtą į privačias rankas ir taip sukurti sąlygas efektyviai įmonės veiklai. LLRI atkreipia dėmesį į tai, kad akcijų kainų kritimas gali atspindėti realią jų vertę rinkoje, be to, kritimas gali būti dar didesnis ateityje, o privatizavimo atidėliojimas tik nutolintų privatizavimo teikiamą naudą įmonei, vartotojams ir visuomenei.
Nuostabą kelia tai, kad tik telekomo atveju susirūpinta valstybės pajamomis iš privatizavimo. Valstybės pajamos, kaip ir kiti privatizavimo tikslai, žymia dalimi priklauso nuo to, kaip privatizuojamas valstybės turtas. Iki šiol didžiausios ir patrauklios Lietuvos įmonės buvo privatizuojamos būdais, kurie apribojo potencialių investuotojų ratą, neužtikrino viešo ir skaidraus privatizavimo, vadinamieji strateginiai investuotojai galėjo išsiderėti įvairias lengvatas, dėl ko valstybė gavo mažiau pajamų, o visuomenė patyrė žalą dėl iškreiptų rinkos santykių.
LLRI atkreipia dėmesį, kad privatizuojant 35 proc. „Lietuvos telekomo“ akcijų susiklostė panaši situacija. Akcijų pardavimas viešo akcijų pasirašymo būdu yra nepriimtinas dėl kelių priežasčių. Investuotojams yra nepalankus akcijų kainos nustatymo mechanizmas, kuomet yra nustatoma maksimali kainos riba, kuria galima teikti paraiškas įsigyti akcijų. Dėl didelės paklausos investuotojai gali ir neįsigyti visų pageidaujamų akcijų, net jei jie ir būtų pasiūlę aukštesnę kainą.
Taip pat kritikuotinas akcijų paketo dalies, kurią galės įsigyti Lietuvos investuotojai, nustatymas. Tai, kiek akcijų turėtų tekti Lietuvos investuotojams, turėtų nustatyti ne privatizavimo vykdytojai, bet rinka.
LLRI taip pat pabrėžia, kad platinant akcijas būtina pasinaudoti visų viešosios apyvartos tarpininkų potencialu, netaikant jokių apribojimų ir nesukuriant papildomų sunkumų investuotojams.
