V. Žukauskas. Valdžiai neįveikiama kasdienybė

Daugelis tyrimų rodo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja, tačiau ne taip greitai, kad galėtume džiūgauti. Jos lygis išlieka pakankamai aukštas, prielaidų šešėliui atsirasti – dar labai daug. Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešiose šalyse atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad didelė Lietuvos gyventojų dalis pateisina šešėlį.

43% Lietuvos gyventojų pateisina darbą, kai dalis atlyginimo gaunama vokelyje. 36% pateisina neapskaitytų prekių pirkimą iš legalių pardavėjų. Daugiau kaip penktadalis pateisina tuos, kurie užsiima cigarečių, alkoholio produktų, degalų kontrabanda, nelegalia gamyba ir pardavimu. Didelė tolerancija šešėliui atskleidžia keletą dalykų. Pirma, kuo labiau visuomenė pateisina tam tikrą veiklą, tuo lengviau žmonėms ja užsiimti. Taip pat rodo šešėlinės ekonomikos paplitimą – kuo daugiau ja užsiima, tuo labiau veikla bus pateisinama.

Valdžia dažniausiai su šešėliu kovoja bausdama ir demonizuodama taip veikiančius žmones. Tačiau ar tai veiksminga strategija, kai pati visuomenė į šešėlį žiūri pro pirštus? Naivu manyti, kad kurstant žmonių nepakantumą galima sunaikinti šešėlį, kai žmonės šešėlį laiko normalia kasdienybe. Svarbiausia nepamiršti svarbiausio šešėlinės ekonomikos fakto, kurį suvokti verčia žmonių kasdienybė, bet kurį dažnai užmiršta valdantieji. Kuo daugiau kvailų įstatymų, tuo daugiau šešėlio. Kuo daugiau reikės sumokėti mokesčių, tuo daugiau bus norima juos slėpti. Kuo labiau apipinsime reguliavimais ir draudimais ekonominę veiklą, žmones ir įmones, tuo mažiau jų bus laikomasi.

Šešėlis dažniausiai laikomas nemoralia, nepateisinama praktika, mat nesumokami mokesčiai į biudžetą, nesilaikoma įstatymų. Tačiau kai kuriems žmonėms šešėlis yra būdas pabėgti nuo to, kas jiems atrodo neteisinga. Pvz., 40% savo atlyginimo atiduoti valstybei, arba perkant cigarečių pakelį mokesčiams atiduoti 80% kainos. Taip, dalis visuomenės slėps mokesčius ir nepaisys įstatymų net tuomet, kai jie bus palankūs. Jie šešėliu piktnaudžiauja. Tačiau negalima ignoruoti tos dalies veikiančiųjų šešėlyje, kurie, jei veiktų legaliai, tiesiog neišgyventų.

Šešėlis įdomus tuo, kad jis apmalšina valdančiųjų aroganciją. Seime ir kitose valdžios institucijose nuolat kyla įvairių minčių, kaip žmonės turėtų gyventi. Kad turėtų mokėti daugiau mokesčių, nerūkyti ir negerti, savo verslą valdyti vienaip o ne kitaip. Tačiau jei įstatymai per toli nukrypsta nuo realybės, realybė prisitaiko pasitraukdama į šešėlį. Tai yra pozityvioji šešėlio savybė. Tad šešėlio negalima matyti tik kaip nusikalstamos veiklos. Šešėlinė ekonomika yra ekonominė veikla, kurioje sukuriama vertė, kurioje žmonės reaguoja į ekonomines paskatas. Kuo lengviau veikti legaliai, tuo mažiau norinčiųjų veikti šešėlyje. Svarbu, kad šešėlio atsiranda visur, kur tik yra ekonominės veiklos apmokestinimas ir reguliavimas. Todėl kovojant su šešėline ekonomika svarbu išlaikyti balansą tarp tų priemonių, kurios orientuotos į griežtesnę kontrolę ir bausmes, ir tų, kurios lemia šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastis – mokesčius bei reguliavimą – ir yra nukreiptos į palankesnį ekonominės veiklos aplinkos kūrimą.