V. Žukauskas: tiek ekonomisto, tiek bet kurio kito specialisto veikloje svarbiausia yra nuoširdumas

Ar įmanoma ekonomika be vertybių? Tokį klausimą iškėlė Kauno Technologijos universitete (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakultete (EVF) svečiavęsis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas. Anot jo, tiek ekonomisto, tiek bet kurio kito specialisto ar mokslininko veikloje svarbiausia yra nuoširdumas. O apie vertybes šiame moksle pradėti kalbėti jau reikia universitete.

Dalinamės KTU interviu.

Jolita, Kiznytė, KTU, Ekonomikos ir verslo fakultetas, Ekonomikos katedra, Vytautas Žukauskas, LLRI

– Kokia vertybė yra svarbiausia ekonomistui?, – paklausėme LLRI vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko.

– Manau, pati svarbiausia vertybė ne tik ekonomistui, bet ir kiekvienam žmogui, yra nuoširdumas. Jį visada pabrėžiu. Tai susiję su tuo, ar ekonomistas sugeba nesukčiauti, tai reiškia, ar jis nebando savo teorijoms ieškoti tik tų įrodymų arba faktų, kurie tiesiog patvirtintų jo išankstinę nuomonę. Tai labai paplitęs ir žalingas įprotis, kuris neveda prie jokio rezultato. Jei ieškosime tik to, kas patvirtintų mūsų pusės nuomonę, kita pusė darys tą patį, todėl mes niekada nesusitarsime, nesurasime jokio dėsnio, neatsakysime į klausimus iš esmės. Nuoširdumas – kertinė savybė ne tik mokslininkui ar ekonomistui, bet ir kiekvienam smalsiam žmogui.

– Kodėl manote, kad apie vertybes ekonomikoje reikia kalbėti jau studijų laikotarpiu, o ne su jomis susipažinti pradėjus dirbti?

– Ekonomikos mokslas yra labai susijęs su vertybėmis. Tai socialinių mokslų dalis, o šie mokslai turi vienaip ar kitaip įtraukti ir vertybių analizę. Būdai gali būti įvairūs. Ekonomistas turi suprasti, kokios vertybės daro įtaką žmonių pasirinkimams, jis privalo stebėti, kokius ekonominius sprendimus nuolat priima žmonės. O pastarųjų galvose esančios vertybės daro labai didelę įtaką. Norint būti geru ekonomistu negalima ignoruoti šios veiklos, būtina ją analizuoti iki tol, kol paaiškėja atskirų vertybių įtaka asmenybės pasirinkimui.

– Kaip vertinate Lietuvos ekonomiką? Ar joje yra pakankamai žmogiškų vertybių? Ar jų galėtų būti daugiau?

– Didžiausia problema yra ekonominių vertybių nesutapimai, priimant sprendimus. Pavyzdžiui, minimalios mėnesinės algos klausimas – jis man atrodo labai įdomus, nes tiek teoriškai, tiek praktiškai yra sunkiai gvildenamas. Dažnai žmonės sako, kad labai žmogiška būtų kelti minimalų atlyginimą, nes tai yra rūpinimasis pajamomis, noras siekti dirbančiųjų gerovės. Bet kita vertus, minimali mėnesinė alga yra ne kas kita, kaip kainos reguliavimas rinkoje, o ekonomistas žino, kad kai yra nustatoma minimali prekės kaina, rinkoje atsiranda perteklius. O perteklius darbo rinkoje, yra nedarbas. Aišku, jei minimalios mėnesinės algos kėlimas yra daromas nepamatuotai, labai politiškai, jis gali vesti prie blogų pasekmių. Tie žmonės kurie yra mažiau įgudę, naujai atėję į darbo rinką, jie praranda galimybes visapusiškai įsijungti, tobulėti, o tai jau yra neigiama pasekmė. Kyla klausimas, ar yra žmogiška neleisti dirbti ir užsidirbti. Ekonominės politikos klausimai nėra paprasti, kartais yra net per daug supaprastinti, negalima skirstyti sprendimų į vien žmogiškus arba ne. Tokioje politikoje visuomet yra ir laimėtojai, ir pralaimėtojai.

– Kas jums yra ekonomikos pasaulio idealas, sektinas pavyzdys?

– Negaliu įvardyti konkretaus asmens, bet mane labai domina ir manau, kad į tam tikrus kritinius klausimus gali atsakyti austrų ekonomikos mokykla. Jos atstovai, ypač Friedrich August von Hayek, atitinka mano požiūrį. Šios minties mokyklos atstovų mintys yra per mažai tyrinėtos tradiciniuose universitetuose, nors galėtų įnešti daug naujo. Ši mokykla yra gana nepopuliari ne tik dėl savo mažo žinomumo, bet ir gana dažnų kritiškų pasisakymų apie valdžios intervenciją. Bet manau, kad tam tikri mokyklos atstovų teiginiai, ne tik konkrečios politikos klausimais, bet ir apskirtai ekonomikos teorijos klausimais, yra labai naudingi. Austrų ekonomikos mokykla į ekonomiką žiūri šiek tiek kitaip, negu tradicinis modelis, kuris yra labiau susijęs su matematika, logika. Nors tai kitokia, tačiau labai įdomi pozicija, atverianti kur kas platesnį ekonominį požiūrį.


 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko vizitą EVF inicijavo prof. dr. Irena Pekarskienė (Ekonomikos katedra).

„Pernai dalyvavau LLRI organizuojamame paskaitų cikle „Realistinė ekonomikos analizė“, kur vienas iš lektorių buvo  Vytautas Žukauskas. Šis charizmatiškas pranešėjas įdomiai dėstė savo požiūrį į ekonomikos mokslą,  todėl pagalvojau, kad būtų puiku, jei jis savo mintimis, patirtimi pasidalintų ir su mūsų fakulteto studentais bei dėstytojais,“ – apie pirmąją pažintį su svečiu pasakoja profesorė.

„Nesuklydau, paskaita pavyko. V. Žukauskas nagrinėjo dažnai šiuolaikiniame verslo pasaulyje į antrą planą nustumiamą, tačiau rinkiminiu laikotarpiu politikų itin mėgstamą temą. Paskaitoje buvo gvildenama problema, kaip, priimant įvairius ekonominius sprendimus, formuojant ekonominę politiką, nustatyti skiriamąją ribą tarp teiginių „yra“ ir „turėtų būti“, kaip su šia užduotimi susitvarko skirtingas vertybes turintys politikai, verslo atstovai/darbdaviai bei darbuotojai,“ – savo įžvalgomis po paskaitos dalijosi prof. dr. I. Pekarskienė.

Anot jos, EVF studentai turės galimybę plačiau susipažinti su pagrindinėmis LLRI eksperto minėtos austrų mokyklos idėjomis, klausydami  į atnaujintą  Ekonomikos bakalauro programą įtrauktą modulį „Ekonominės minties istorija“.