V. Žukauskas. Šešėlis gimsta ne žmonių, o politikų galvose

Asociacija „Investors‘ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ organizavo kasmetinę akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“.

Puiku, kai privati iniciatyva, o ne tik valdžios institucijos kelia ir sprendžia visuomenės problemas. Tai yra gera proga pabandyti atsakyti į klausimą – o kas atsakingas už šešėlio atsiradimą ekonomikoje? Dažnai pabrėžiama, kad šešėlis yra žmonių problema.

Esą, kalti tie, kas dirba, perka ar užsiima verslu pažeisdami įstatymus ir nemokėdami mokesčių. Dėl to nukenčia valstybės biudžetas ir visi gaunantieji viešąsias paslaugas – mat jų kokybė dėl šešėlio yra prastesnė nei galėtų būti. Bet šešėlis gimsta ne žmonių, o politikų ir valdžios institucijų galvose. Šešėlis atsiranda kiekvieną kartą, kai politikas priima ar pritaria įstatymui ar kitam teisės aktui, kuris suvaržo žmonių gyvenimą ir ekonominę veiklą.

Politikai pernelyg dažnai galvoja, kad kokį įstatymą priimsim – taip ir bus. Kiek panorėsim, tiek ir apmokestinsim, kiek reikės – tiek ir drausim, ir ribosim. Tačiau, jei politiko mintys ir jų apsireiškimas įstatymu ar kitu teisės aktu bus atitrūkusios nuo realybės – taip nebus. Tiesiog atsiras šešėlis.

Nėra jokios abejonės, kad šešėlio priežastis yra ta, jog gyventojai bėga nuo pernelyg suvaržytos ekonominės veiklos, pernelyg apmokestintų prekių ar darbo. Galvojimas, kad padidinus akcizus prekėms nuo 50 iki 80 proc., visi gyventojai tiesiog linktels galva ir neieškos pigesnių būdų jų įsigyti, yra nesiskaitymas su realybe. Apmokestinti darbą 40 proc., Darbo kodeksu sureguliuoti kiekvieną darbdavio ir darbuotojo žingsnį, ir galvoti, kad žmonės nebandys to apeiti – taip pat nesiskaitymas su realybe.

Todėl ir turime šešėlį. Ir pirmiausia ne žmonės čia kalti, o tie, kurie priima tokius įstatymus. Kiek ironiška, kad „Baltosios bangos“ spaudos konferencijoje iš valdžios institucijų dalyvavo Finansų ministerijos ir „Sodros“ atstovai. Tai yra tie, kurie ir yra atsakingi už pagrindinę šešėlio priežastį – didelius mokesčius. O kur atstovai tų institucijų, kurios atsakingos už palankią verslo aplinką, už mažesnius mokesčius, už mažesnę reguliavimo ir administracinę naštą? Kur Ūkio ministerijos atstovai, kurie pasakytų, kad didelis šešėlis yra apsunkintos ekonominės veiklos išdava?

Priimti įstatymą, padidinti mokesčius ar įvesti naują draudimą ar ribojimą yra paprasta. Tačiau kaip tai veiks realybėje – visai kita istorija. Moralizuodama žmonėms, veikiantiems šešėlyje, valdžia turi pati nuoširdžiai atsakyti į klausimą – ar jai tikrai rūpi tai, kad legaliai veikti būtų paprasta? Ar mokesčiai žmonėms nėra per dideli? Ar valdžia padarė viską, kad verslas nebūtų apkrautas pertekliniais reguliavimais ir nereikalingomis taisyklėmis?

Tad žmonės tėra šešėlio dalyviai. O šešėlio kūrėja yra valdžia. Tad šioje šalyje nebus vietos šešėliui tik tuomet, kai joje nebus vietos aukštiems mokesčiams bei žmonių veiklos suvaržymams. Jei norime, kad šešėlio būtų mažiau, padarykime taip, kad veikti legaliai būtų lengva.