Vadovėlių trūkumas mokytojus verčia ieškoti alternatyvų, tarp kurių vis dažniau atrandami skaitmeniniai vadovėliai. Tai ypač aktualu etikos, ekonomikos ir pilietiškumo ugdymo mokytojams, dažniau susiduriantiems medžiagos moksleiviams stygiumi.
Bendrojo ugdymo programų atnaujinimas buvo ilgai lauktas ir būtinas žingsnis, tačiau kartu su programų keitimu neišvengiamai kilo poreikis perleisti bei atnaujinti vadovėlius. O jų, pabrėžia mokytojai, ir toliau trūksta. Ypač sudėtinga situacija yra su socialinio ugdymo dalykais – pilietiškumu, etika, ekonomika.
Šiems dalykams dažnai skiriama mažiau dėmesio, o jų vadovėliai atnaujinami lėčiau. Biurokratinės kliūtys, finansavimo trūkumas ir kvalifikuotų specialistų stoka taip pat prisideda prie to, kad ne visoms klasėms ir ne visiems dalykams nauji vadovėliai išleidžiami laiku.
Mokytojus tai verčia ieškoti alternatyvų. „Filosofijos pamokoms naudoju senus vadovėlius, tačiau turiu rinkti medžiagą iš 3–4 skirtingų šaltinių, o tai nėra patogu. Senesni vadovėliai dažnai neturi įdomesnių užduočių ar šiuolaikiškų metodų, jie taip pat nėra vizualiai patrauklūs, todėl mokiniams jie nekelia susidomėjimo“, – dalijosi etikos ir filosofijos mokytoja-ekspertė dr. Sigita Šilingaitė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Vaižganto progimnazijos geografijos mokytoja Laima Lapinskienė pritaria, kad norėdami išaiškinti pamokos medžiagą, mokytojai griebiasi ir senų vadovėlių, ir interneto šaltinių. Į pagalbą vis dažniau ateina interaktyvūs skaitmeniniai vadovėliai.
„Interaktyvūs vadovėliai yra turtingi informacija – svarbią medžiagą galima padidinti ekrane, o prireikus net pažymėti ar pabraukti. Jie suteikia daug daugiau galimybių lanksčiai naudotis turiniu“, – teigia geografijos mokytoja.
Skaitmeninis turinys – moksleiviams savas
Tačiau skaitmeninių vadovėlių mokyklose trūksta lygiai taip pat, kaip ir popierinių, nes jų kūrimas ir paruošimas yra ilgalaikis procesas, kuris kartais trunka net ilgiau nei klasikinio vadovėlio rašymas.
Vis dėlto, pasak S. Šilingaitės, skaitmeniniai vadovėliai turi daugybę privalumų. Jie lengviau koreguojami ir atnaujinami, todėl geriau prisitaiko prie nuolat besikeičiančių ugdymo programų. Be to, skaitmeniniai vadovėliai yra mėgstami mokinių, kurie juos dažnai suvokia ne kaip vadovėlius, o kaip interaktyvų ir patrauklų mokymosi įrankį.
„Interaktyvų vadovėlį „Jaunas ir pilietiškas“, kurį naudoju per etikos pamokas, mokiniai mėgsta dėl jo naujumo, neįprastos formos ir kūrybiškų užduočių. Jie mielai žiūri filmukus, analizuoja juos, itin noriai skaito dialogus rolėmis ir atlieka kitas kūrybines užduotis“, – sako S. Šilingaitė.
Jos teigimu, mokiniams klasikiniai vadovėliai dažnai atrodo nuobodūs, o skaitmeniniai – daug artimesni turiniui, kurį jie įpratę matyti savo telefonų ar kompiuterių ekranuose. L. Lapinskienė pastebi, kad toks turinys ne tik patrauklesnis, bet ir padeda geriau suprasti pasaulio procesus.
„Kadangi laikai keičiasi, mokytojai taip pat turi nuolat keistis, sekti naujoves ir integruoti jas į ugdymo procesą. Svarbiausia, kad šie pokyčiai neapsunkintų pagrindinio tikslo – pateikti esminę medžiagą mokiniams.“
Ar popieriniai vadovėliai ateityje vis dar bus naudojami? Taip greitai iš mokinių kuprinių jie nedings, tačiau, kaip prognozuoja S. Šilingaitė, pamokos turės eiti koja kojon su technologiniais pokyčiais. Naujausias iššūkis – dirbtinis intelektas.
„Tik laiko klausimas, kada dirbtinis intelektas taps neatskiriama mokymo proceso dalimi. Taip nutikus, kai kurie užduočių tipai, tokie kaip rašto darbai ar klausimų-atsakymų metodai, gali tapti pasenę. Jau dabar matome, kad ateities mokymas bus orientuotas į kūrybiškumą, informacijos atrinkimą ir patikrinimą bei nestandartinių sprendimų paiešką“, – sako socialinių mokslų mokytoja.
Susipažinkite su interaktyviais pilietiškumo vadovėliais ir kitomis Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo programomis „Prospera akademija“ e-mokymosi platformoje – https://prosperaakademija.lt/
