E.Ruželė. Ką politikai žada švietimo srityje?

Šiame straipsnyje nagrinėsime politinių partijų rinkiminių programų nuostatas bei siūlymus švietimo srityje. Pliusus skirsime priemonėms, kurios didins galimybę mokiniams ir studentams pasirinkti mokymo įstaigas, sudarys sąlygas optimizuoti valstybės išlaidas švietimui, mažins reikalavimus ir apribojimus mokymo turiniui, lengvins privačių ir bendruomeninių mokymo įstaigų kūrimą, nediskriminuos privačių švietimo paslaugų tiekėjų valstybinių įstaigų atžvilgiu.

Minusus skirsime tam prieštaraujančioms nuostatoms ir nepagrįstiems pažadams didinti finansavimą švietimo paslaugoms, siūlymams didinti valdžios kišimąsi į švietimo sistemą.

Nagrinėjamos šių partijų nuostatos apie švietimo sistemą: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos, Krikščionių partijos, politinės partijos „Sąjunga TAIP“, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Rinkimų programų analizę papildo ir partijų atsakymai į Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pateiktą klausimyną. Jį užpildė keturios partijos – Darbo partija, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga ir „Sąjunga TAIP“.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – neryžtinga švietimo reformos tąsa ir didesnis tėvų vaidmuo

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) didžiausią pliusą gauna už siūlymą didinti mokyklos finansavimo dalį per krepšelį, perkeliant į krepšelį ūkiui ir aplinkai skirtas lėšas, ir teikti vienodą mokinio krepšelį tiek valstybinėms, tiek privačioms mokykloms. Šie pakeitimai būtų rimtas žingsnis pilno mokinio krepšelio principo įgyvendinimo link – tai leistų efektyviau ir geriau tenkinti moksleivių ir tėvų poreikius.

Pliusus TS-LKD renka ir už tai, jog pasisako už sutartis tarp tėvų ir mokyklų, bendruomenių mokyklas, lankstesnę mokinio krepšelio metodiką, suteikiančią daugiau atsakomybės ir laisvės mokykloms. Teigiamai vertiname ir siūlymus ugdymo kryptis ir programas derinti su tėvais. Pliusą su klaustuku konservatoriai gauna už siūlymą finansiniais, organizaciniais ir teisiniais instrumentais skatinti privačių institucijų steigimąsi švietimo srityje. Klaustukas atsiranda todėl, kad nenurodomos konkrečios priemonės. Subsidijos konkretiems ūkio subjektams būtų žalingos, o reguliavimų mažinimas privatiems švietimo paslaugų tiekėjams – tinkama priemonė. Mažą pliusiuką partija gauna už paminėtą siekį optimizuoti profesinio mokymo sistemos tinklą.

Minusą konservatoriai užsidirba už siūlymą milžiniškos „Sodros“ skolos akivaizdoje įtvirtinti galimybę pedagogams išeiti į pensiją nuo 55 metų. Šis pakeitimas leistų trumpajame laikotarpyje spręsti mokinių ir mokytojų skaičiaus disproporcijos problemas ir sušvelninti esančias įtampas, tačiau nėra tinkama ilgalaikė priemonė. Minusą TS-LKD taip pat gauna už tai, kad siūlo mokinio krepšelio lėšas mažinti tik tuo atveju, kai mažėja ugdymo organizavimo išlaidos. Šio pasiūlymo įgyvendinimas apsunkintų galimybę švietimo sistemai lanksčiai reaguoti į ekonominę šalies situaciją.

Darbo partija: vietoj reformos – kalnas pažadų

Pliusus Darbo partija (DP) renka už siūlymus nedidinti valstybės lėšomis finansuojamų švietimo sričių sąrašo ir neriboti aukštųjų mokyklų teisės organizuoti trečiosios pakopos studijų.

Riebų minusą Darbo partija užsidirba už siūlymą atsisakyti „mokinio krepšelio“ finansavimo principo. Tokiu būdu būtų stabdoma švietimo reforma, kuri išjudino nuo tarybinių laikų sustabarėjusią Lietuvos švietimo sistemą. DP savo programoje taip pat dalina nemažai pažadų, kurių įgyvendinimas tik didintų valstybės dalyvavimą švietimo sistemoje ir biudžeto išlaidas.

Pavyzdžiui, žadama kurti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų tinklą, kuris sudarytų galimybę kiekvienam vaikui lankyti darželį. Teigiama, jog visiems mokyklose besimokantiems vaikams iki 2013 metų bus suteikta prieiga prie interneto, siūloma plėsti meno, sporto ir muzikos mokyklų tinką. Įdomiausia, jog partija taip pat pabrėžia, jog papildomos biudžeto lėšos šiems pažadams įgyvendinti bus „didinamos tik esamo biudžeto ribose“, taigi mažinant išlaidams kitoms sritims. Deja, nenurodoma kokioms.

Lietuvos socialdemokratų partija – atgal į praeitį

Pliusas Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) atitenka už siekius suteikti daugiau galių ir laisvės pačioms mokykloms, mokyklų bendruomenėms. Tokiu būdu atsirastų galimybė vystytis geriau moksleivių ir tėvų poreikius atitinkančiai mokymo programų ir metodų įvairovei. Šis pasiūlymas nėra visiškai aiškus, nes yra pavojus, jog socialdemokratai turi omenyje galimybę suteikti tėvams sprendimo teisę dėl valstybės lėšomis finansuojamų mokyklų tinklo optimizavimo, tokiu atveju šis pliusas pavirstų minusu. Pliusiukas socialdemokratams duodamas ir už siūlymą suteikti daugiau galimybių valstybinėms aukštosioms mokykloms naudoti valstybės patikėtą turtą, skatinant pačių mokyklų iniciatyvas.

Socialdemokratai be konkurencijos susirenka daugiausiai minusų iš visų partijų. Didžiausi minusai LSDP tenka už siūlymus visiškai apsukti vykdomą švietimo reformą, grįžti prie sovietinius laikus primenančio valstybinio kišimosi į aukštąjį mokslą ir finansavimą skirstyti pagal „valstybės poreikius“. Pagal „valstybės poreikius“ šiuo atveju reiškia biurokratų paskaičiavimus apie ateities ūkio vystymąsi, kurie turi milžiniškas paklaidas ir iš esmės yra išburti iš kavos tirščių.

Partijos programoje taip pat siūloma atsisakyti mokyklų tinklo optimizavimo, taip ignoruojant sparčiai mažėjantį mokinių skaičių.

Didelis minusas socialdemokratams tenka už siekį įvesti vienodą visuotinę studijų įmokų sistemą ir nustatyti 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio įmokų lubas. Šis pasiūlymas žlugdytų privačias aukštąsias mokyklas, apribotų studentų galimybę rinktis mokymosi įstaigas. Siūlymas teikti paskolas studentams per Valstybinį studijų fondą, o ne per bankus, ir sieti paskolų grąžinimą su mokymosi rezultatais žymiai didintų valstybės išlaidas švietimui.

Liberalų sąjūdis – švietimo reformos tąsa ir plėtra

Pliusus Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) renka už: siūlymą skirti vienodą valstybės finansavimą visiems moksleiviams nepaisant to, valstybinę ar privačią švietimo įstaigą lankytų; siūlymą tėvams ir mokiniams suteikti daugiau galimybių priimti svarbius su mokymo procesu susijusius sprendimus; bendruomeninių mokyklų steigimosi palaikymą; siūlymą įtvirtinti vadovų rotacijos mechanizmą; pažadą tęsti mokinio krepšelio principu grįstą mokslo reformą. Svarbų pliusą LRLS gauna už profesinio mokymo sistemos problemų identifikavimą ir siūlymą užtikrinti sinergiją tarp profesinio mokymo, šalies ūkio ir darbo rinkos. Pliusu taip pat įvertinamas siūlymas įvesti finansavimo krepšelį skirtą bedarbiams informuoti, konsultuoti ir perkvalifikuoti. Šie pakeitimai sukurtų sąlygas konkurencijai tarp Darbo biržos ir privačių organizacijų teikiamų paslaugų ir geresnę kokybę vartotojui.

Klaustukas Liberalų sąjūdžiui tenka už siūlymą plėsti valstybės lėšomis finansuojamų švietimo sričių sąrašą – didinti finansavimą neformaliajam švietimui taikant mokinio krepšelio principą mokymosi visą gyvenimą programoms. Klaustukas pavirstų į pliusą, jeigu būtų aiškiai pasakoma, jog finansavimas nebus didinamas, o krepšelio metodika bus taikoma tik jau dabar egzistuojančioms išlaidoms.

Liberalų ir centro sąjunga – mažiau reguliavimų ir paprastesnė konkurencija

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) pliusą gauna už programoje įtvirtintą siekį tėvų ir globėjų teisę pasirinkti ugdymo įstaigą. Taip pat didelio pagyrimo partija nusipelno už siekį į mokinio krepšelį įtraukti ūkines ir kitas išlaidas ir supaprastinti reikalavimus norintiems tapti švietimo paslaugų tiekėjais ir gauti krepšelio lėšas.

Minusą su klaustuku LiCS gauna už pažadą sumažinti studijų įmokas ir įvesti dalinį studijų krepšelį, nes nėra aišku ar omenyje turimas valstybinio tikslinio finansavimo ir krepšelio principu pagrįsto finansavimo mišinys, ar galimybė studentams susimokėti už brangesnes studijas. Studijų kaina efektyviai nusistato tik rinkos sąlygomis, todėl visos valstybės švietimui skiriamos lėšos turi būti skirstomos krepšelio principu.

Krikščionių partija – neužtikrintas žvilgčiojimas atgal

Pliusas su klaustuku Krikščionių partijai (KP) atitenka už siūlymą „ištaisyti aukštojo mokslo reformos klaidas“, valstybės finansuojamų vietų neracionalaus paskirstymo mechanizmą. Šis pliusas yra su klaustuku, nes nėra aišku, kokios tai klaidos ir kaip tas klaidas ruošiamasi taisyti. Pliusas būtų be klaustuko, jeigu būtų siūloma finansuoti studentą suteikiant jam laisvę rinktis iš visų mokymosi įstaigų, taip pat ir privačių.

Minusai partijai atitenka už siūlymus visiškai iškraipyti mokinio krepšelio principu pagrįstą finansavimą, siūlymą didinti išlaidas daugiafunkcinių centrų steigimui (nebent šie centrai pakeistų dabar egzistuojančias mokyklas), indeksuoti mokinio krepšelio lėšas pagal biudžeto augimą.

Sąjunga TAIP – konkurencija ir mažiau reguliavimų

Pliusai Sąjungai TAIP tenka už siūlymą vienodinti mokinio krepšelį ir mažinti reikalavimų paslaugos tiekėjams kiekį. Taip pat – už siekį sudarant mokymosi programas orientuotis į kūrybingos ir mąstančios asmenybės formavimą. Pliusas su klaustuku skiriamas už tai, kad atkreipiamas dėmesys į poreikį reformuoti profesinio mokymo sistemą, tačiau nenurodomos konkrečios priemonės.

Klaustuką Sąjunga TAIP gauna už siūlymą įdiegti neformalaus ugdymo krepšelį, nes tai potencialiai didintų valstybės išlaidas švietimui ir įspraustų neformalaus švietimo paslaugas į rėmus. Šis pasiūlymas galėtų pavirsti į pliusą, jeigu būtų aiškiai pasakoma, jog nauja finansavimo tvarka tik pakeistų dabar esančią ir nesiplėstų.

Tvarka ir teisingumas – nepagrįstų pažadų skrynia

Pliusą su klaustuku Tvarka ir teisingumas (TT) gauna už siūlymus reformuoti profesinio rengimo sistemą, ją paprastinant ir suteikiant galimybę intensyviuose kursuose įgyti specialybę. Tačiau pasigendama detalumo ir aiškumo, ar šias paslaugas galės teikti visi norintys, ar bus sudarytos vienodos sąlygos konkurencijai profesinio mokymo rinkoje.

Minusą partija gauna už populistinius pažadus garantuoti mokslo prieinamumą visiems norintiems, valstybei subsidijuojant studentų kreditavimą. Tai stipriai didintų valstybės išlaidas švietimui ir naikintų aukštojo mokslo vertę. Pažadai nustatyti maksimalų 20 kilometrų atstumą iki pradinės mokyklos yra sunkiai suprantami. Kyla klausimas, ar siūloma toliau gyvenantiems vaikams drausti važiuoti į mokyklą, ar siūloma statyti naujas mokyklas kaimo vietovėse, kuriose sparčiai mažėja ir toliau mažės mokyklinio amžiaus vaikų skaičius. Siūlymas skatinti kolegijų filialų steigimą arba jų išlaikymą regionuose didinant finansavimą užsitarnauja riebaus minuso, nes tai iškraipytų konkurenciją tarp švietimo įstaigų, mažintų kolegijų motyvaciją pritraukti daugiau studentų ir teikti geresnes paslaugas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – žingsniai atgal ir keistenybės

Aiškių pliusų švietimo srityje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) duoti negalima, nes žiupsnelis pateiktų pasiūlymų labiau primena rinkiminius šūkius nei konstruktyvius pasiūlymus.

Didelis minusas LVŽS atitenka už siūlymą naikinti krepšelių sistemą ir pereiti prie tikslinio studijų finansavimo. Įgyvendinę šį siūlymą žengtume didelį žingsnį atgal, atimdami iš studentų galimybę savo pasirinkimu ir paskui juos sekančiu finansavimu, vertinti studijų kokybę skirtinguose universitetuose.

Programoje taip pat rašoma, jog siūloma finansuoti ugdymo procesus, vykstančius natūralioje kaimo aplinkoje. Sunku būtų patikėti, jog siūloma įkūrinėti mokyklas tvartuose ar daržinėse, todėl tenka konstatuoti, jog šioje nuostatoje trūksta konkretumo.

Išvados

Takoskyra tarp partijų aiški. Vienos turi konkrečių pasiūlymų, kaip galima būtų tobulinti Lietuvos švietimo sistemą, o kitos apsiriboja bendro pobūdžio pasisakymais ir rinkiminiais šūkiais. Iš pasiūlymų turinčių partijų daugiausiai pliusų surinko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis, o minusų – Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija.

Geriausių pasiūlymų įgyvendinimas tęstų švietimo reformą, užtikrintų krepšelio principo įgyvendinimą visose dabar valstybės finansuojamose švietimo srityse ir lygias sąlygas valstybinėms ir privačioms švietimo įstaigoms. Blogiausi pasiūlymai sugražintų Lietuvos švietimo sistemą į laikus, kai mokslas buvo „nemokamas“ studentams, labai brangus Lietuvos biudžetui, neatitinkantis darbo rinkos poreikių ir neleidžiantis besimokančiajam rinktis.