Praėjusią savaitę socialdemokratų partijos atstovai išplatino pranešimą spaudai, kuriame nuogąstauja, jog dabartinės vyriausybės siūloma aukštojo mokslo reforma baigsis universitetų turto privatizavimu. Juozas Olekas teigė, esą “didelių abejonių kelia aukštųjų mokyklų pavertimas viešosiomis įstaigomis ir taryboms suteikimas ypatingų teisių valdant turtą, tai gali sudaryti sąlygas naujai privatizavimo bangai. Pakeitus valdymą ir suteikus ministro paskirtiems žmonėms teisę disponuoti turtu, bijau, kad po kurio laiko nebeliktų nei kokybės, nei turto”.
Pasižiūrėkime, kaip kritikuojamuose pakeitimuose siūloma valdyti valstybės turtą. Dabartinės vyriausybės siūlomo Studijų ir mokslo įstatymo projekto 80 straipsnyje valstybės turtą aukštosioms mokykloms numatoma perduoti pagal patikėjimo teisę. Pačia grubiausia prasme tai reiškia, kad aukštosios mokyklos turės teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo,išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenumato kitaip (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Įstatymo projektas taip pat siūlo nuostatas, pagal kurias patikėjimo teise valdomas valstybės turtas turėtų būti apskaitomas atskirai nuo kito aukštosios mokyklos turto, negalėtų būti prievolių užtikrinimo objektu, o tretiesiems asmenims galėtų būti nuomojamas, suteikiamas panaudos pagrindais ar panašiai, tik jei tai būtų numatyta patikėjimo sutartyje ir jei būtų būtina aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti. Kitaip tariant, pagal Švietimo ir mokslo įstatymo projektą, aukštosios mokyklos neturėtų jokių galimybių privatizuoti valstybei priklausančio turto, jei tam nepritartų Vyriausybė ar Seimas.
Kita vertus, įstatymo projekte numatoma, kad visą kitą turtą, kuris nėra valstybės turtas ir kuris yra pačių aukštųjų mokyklų uždirbtas, aukštosios mokyklos galės naudoti daug laisviau. Galbūt būtent šios laisvės ir bijo opozicija? Tačiau ši aukštosioms mokykloms (ne valstybei) priklausančio turto disponavimo laisvė būtent ir yra vienas esminių siūlomos reformos aspektų ir tikslų – laisvė disponuoti turtu leis priimti adekvatesnius ir savalaikius sprendimus, leis paprasčiau atnaujinti, pertvarkyti ar statyti naują aukštųjų mokyklų infrastruktūrą (pastatus, bendrabučius ir pan.) bei sudarys sąlygas aukštosioms mokykloms turėti įvairesnius pajamų šaltinius. Šia laisve iš dalies pasireikš ir aukštųjų mokyklų autonomija.
Nėra netikėta iš socialdemokratų girdėti nenorą keisti aukštojo mokslo sistemos. Juk būdami valdžioje ir ruošdami savąją šios sistemos reformą jie padarė viską, kad tik reforma nebūtų padaryta. O ir dabar skelbiasi ketiną daryti viską, kad nuo šių metų rugsėjo dabartinės vyriausybės siūlomas modelis nebūtų taikomas.
