Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo koncepcijos projektą ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Dėl koncepcijos tikslo
Projekto 3 dalyje teigiama, kad „koncepcijos tikslas – suformuluoti prielaidas tam, kad PSSD taptų efektyviu ir masiniu bei apibrėžti PSSD plėtros būdus ir mechanizmus“. Sutinkant su siekiu, kad PSSD būtų efektyvus, negalima sutikti su kiekybiniu PSSD parametru (masiškumo), kaip siekiu. Jei bus sukurtos prielaidos efektyviam PSSD, masiškumas bus to įvertinimas, rezultatas. Nusistačius masiškumą, kaip siekį, galima sukurti mechanizmą, kuris garantuos masiškumą, tačiau nebus efektyvus. Be to, masiškumo tikslas gali prieštarauti savanoriškumo principui. Analogiškai, ypač akcentuojant savanoriškumą, koncepcijos tikslas „apibrėžti“ PSSD plėtros būdus ir mechanizmus yra netinkamas. Koncepcija gali siūlyti sukurti PSSD pagrindus, tačiau nustatyti PSSD mechanizmus prieštarauja pačiai papildomumo ir savanoriškumo sampratai.
Siūlome koncepcijos tikslą formuluoti taip:
„Suformuluoti prielaidas efektyviam papildomajam savanoriškajam sveikatos draudimui, mažinančiam finansinę naštą privalomajam draudimui bei suteikiančiam gyventojams galimybę valdyti su sveikatos priežiūra susijusias finansines rizikas.“
Dėl esamos situacijos analizės
Projekto 4 punkte klaidingai įvardijamos priežastys, dėl kurių šiuo metu PSSD yra nepakankamo masto. Ne PSSD administravimo sudėtingumas ir brangumas, o visaapimantis privalomasis draudimas trukdo visaverčiam PSSD susikurti rinkoje. Siūlome tiksliai įvardinti PSSD plėtros trukdžius, o būtent – neribotą privalomąjį draudimą, nes klaidingai nustatytos problemos toliau inspiruoja klaidingus siūlomus sprendimus.
Dėl PSSD plėtros
Koncepcijos 6.6.1 punkte numatyta sukurti prielaidas kaupiamosiomis sąskaitomis pagrįstam PSSD. LLRI ne kartą teikė argumentus ir įrodymus, kad kaupiamosiomis sąskaitomis grįstas sveikatos priežiūros finansavimas negali būti vadinamas ir laikomas draudimu. Kaupimas, kaip sveikatos priežiūros finansavimo būdas, gali būti taikomas, tačiau jis turi būti apibrėžiamos ne šios koncepcijos rėmuose, be to, turi būti grindžiamas savanoriškumo ir valstybės naštos nesukūrimo principais. Jei kaupiamosios sąskaitos pažeidžia šiuos principus arba/ir yra įtraukiamos į aptariamos DRAUDIMO koncepcijos rėmus, visa koncepcija netenka prasmės ir neatlieka savo misijos.
Dėl PSSD plėtros prielaidų
7.4 punktas numato, kad visi apdraustieji turi mokėti vienodas ar panašaus dydžio įmokas. Tai iš esmės prieštarauja savanoriškojo, papildomojo draudimo esmei. Asmuo, drausdamasis savanoriškai, turi turėti teisę pasirinkti draudimo paketą, nuo kurių priklausytų įmokų dydis. Siūlome išbraukti 7.4 punktą bei iš jo sekančius tolimesnius punktus (18.5).
7.6 punkte numatoma PSSD plėtrą skatinti valstybės finansine parama – mokesčių lengvatomis ir subsidijomis. Papildomajam savanoriškajam draudimui yra prasminga taikyti mokesčių lengvatas, ypač GPM, Sodros ir PSDĮ, kadangi asmuo apsidrausdamas savanoriškuoju draudimu nuima nuo valstybės dalį jo sveikatos priežiūros finansinės našos. Tačiau visai nepaaiškinama ir savanoriškumui priešinga priemonė yra valstybės subsidijos. Jei PSSD taikomos subsidijos, tuomet nelieka svarbaus PSSD privalumo – valstybės išteklių taupymo, o papildomasis draudimas tampa dar vienu valstybiniu sveikatos draudimu, imituojančiu savanoriškumą. Siūlome atsisakyti valstybės subsidijų, atitinkamai keičiant žemesnius punktus (13 ir kt.).
Dėl kaupiamojo draudimo
9 punktas numato, kad kaupiamąsias gyventojų sąskaitas valdytų konkurso būdu atrinktas valdytojas. Vėlgi, nesuprantama, kodėl savanoriškas, papildomasis kaupimas yra uzurpuojamas ministerijos, jai parenkant kaupimo paslaugos teikėją. Tikėtina, yra daroma nepagrįsta prielaida apie valdymo (ne)efektyvumą, o tai suponuoja klaidingus pasiūlymus. Tačiau jokie (ne)efektyvumo, masto ekonomijos ar visi kiti argumentai negali paneigti konkurencijos ir vartotojo pasirinkimo naudos ir įtakos, didinant šį efektyvumą. Jei administratorius bus parenkamas centralizuotai, bet kokios paskatos gerinti kokybę bei mažinti kainą nunyksta, o išauga paskatos korupcijai. Siekiant konkurencijos, efektyvumo, gyventojui privalo būti suteikta teisė pačiam pasirinkti draudiką, ar banką, kuriame jis įsigys draudimo, kaupiamojo draudimo ar kaupimo paslaugą. Palyginti su analogiškai veikiančiais pensijų fondais (kurių vaidmuo yra privalomas kaupimas) PSSD dalyvių teisės yra nepagrįstai apribotos.
Nesuprantama, kodėl kaupiamojo draudimo išmokos yra griežtai apribotos, ir tarp jų nėra privačiai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų (14.3 punktas). Ši koncepcijos nuostata yra diskriminuojanti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, todėl jos turi būti atsisakyta, papildant 14.3 punktą.
16 punkte įvardytas ne pagrindinis kaupiamojo PSSD trūkumas. Siūlome įvardinti esminį kaupiamojo PSSD su valstybės subsidijomis trūkumą – dirbtinai padidintą paklausą sveikatos paslaugoms ar vaistams, ir neišvengiamą jos kapitalizaciją kainose (kainų kilimą dėl didesnės paklausos).
Dėl komercinio PSSD
Pirma, nesuprantamas tikrojo PSSD įvardijimas komerciniu. Tai – perteklinis žodis, todėl siūlome jo atsisakyti.
Antra, nesuprantama, kodėl koncepcija nustato šio draudimo apribojimus – administravimo išlaidas, metines įmokas ir net išmokų objektus. Viena vertus, neaišku, kuo pagrįsti numatyti apribojimai, kita vertus – nesuprantama, kokį vaidmenį jie atlieka, jei draudimas yra savanoriškas ir asmuo pats renkasi pageidaujamą paketą. Siūlome atsisakyti 18.1, 18.3, 18.5, 21 punktų.
Analogiškai kaupimui, siūlome atsisakyti valstybės subsidijai draudimo produktams, kaip tai siūloma 20 punkto alternatyvoje.
Išvados ir apibendrinimai
Apibendrinant atliktą analizę, parengtas PSSD koncepcijos projektas yra nutolęs nuo papildomojo savanoriškojo draudimo, tiek pagal formą (nes pagrindine priemone siūlomas ne draudimas, bet kaupimas), tiek pagal dvasią (nustatyti apribojimai ir suvaržymai apdraustiesiems, panaikinta konkurencijos galimybė, diskriminuojamos privačios sveikatos priežiūros įstaigos). Pateiktas projektas neįgyvendina LRV programos nuostatų (57 punktas), nors teigiama, kad būtent tai yra šios koncepcijos teisinis pagrindas. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, raginame parengti papildomojo sveikatos draudimo formą ir turinį atitinkančią koncepciją.
