Ž. Šilėnas: Apie rūpestį vaikais, vaikų vaikais, vaikų vaikų vaikais ir t.t. (0)

Bjorn Lomborg puikiai ir logiškai į vieną vietą sudėjo tai, kas bent kiek kritiškai mąstantiems žmonės jau seniai turėjo kirbėti galvoje. Pranešimai apie tai, kad žmonės naudoja „per daug“ žemės resursų yra ne rimti vertinimai, o „žalioji reklama“, skirta patraukti žmonių dėmesį. Pranešimai, kad žmonės sunaudoja tiek resursų, kad pvz., už 20 metų žmonijai dvejų Žemės planetų yra visiškai nepagrįstos prognozės, ignoruojančios technologinį progresą. Čia tas pats, kas išmatuoti vaiko augimą iki 5 metų ir prognozuoti, kad sulaukęs 20-ies metų, jis bus 4 m. ūgio.

Populiariąją pradžią tokiam mąstymui greičiausiai padėjo Robert Malthus.  Ir iš tikro, jei žmogus nebūtų įvaldęs technologijos, tai žmonių Žemėje būtų gerokai mažiau (jei iš vis būtų), o jiems išgyventi reikėtų nepalyginamai daugiau ploto. Tačiau diskutuoti apie tai, kas būtų, jei nebūtų technologijos yra beprasmiška. Lygiai taip pat beprasmiška, kaip įsivaizduoti, kad technologinis progresas yra sustojęs. Ateities energijos resursai bus tokie, kad šiuo metu, jų įsivaizduoti, ko gero, net neįmanoma. Čia tas pats, kas XIX a. viduryje  aiškinti apie branduolinę energetiką.

Tačiau dabar politiniame – aktyvistiniame lygmenyje dominuoja būtent „maltusiškos“ nuotaikos. Kaip puikiai cituoja „Master Resource“ (puikus blog‘as energetikos ir ateities tema) „Prophets of doom have multiplied remarkably in the past few years. It used to be commonplace for men to parade city streets with sandwich boards proclaiming “The End of the World Is at Hand!” They have been replaced by a throng of sober people, scientists, philosophers, and politicians, proclaiming that there are more subtle calamities just around the corner“. Kitaip tariant, žmonės yra šventai įsitikinę (ar įtikinti), kad pasaulyje padėtis tik blogėja,
nepaisant to, kad objektyvūs duomenys rodo kitaip.

Kiekviena karta iš esmės gyvena geriau nei prieš tai buvusi karta, kad ir kaip jai atrodytų priešingai. Todėl belieka tik šaržuoti tuos, kurie skelbia darą darbus „Vaikams ir vaikų vaikams“. Tačiau įsitikinusiems pasaulio pabaiga ir savo neklystamumu nepadės nei rimti argumentai,nei humoras. Liūdna ir baugu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

19 − eighteen =