Skaitau žinią, kad Anglijoje “Tesco” prašo premjero padidinti alkoholio kainą. Įdomu ir daug peno apmąstymams, bet pasidalinsiu tik trimis mintimis apie prekybą ir alkoholį, kurios aktualios toli gražu ne tik Anglijai, bet ir Lietuvai.
Pirma, visiškai logiška yra teigti, kad produkto pigumas skatina jį vartoti. Jeigu sutarėme, tai eikime toliau. Kokie kokios nors kategorijos produktai parduotuvėse brangiausi? Atsakymas irgi paprastas – prestižiniai, reklamuojami. Kokie pigiausi – nereklamuojami „no name“ arba prekybininkų ženklą turintys produktai (a la „Optima“, „Marine“ ir kt.). Taigi atviras klausimas dėl Lietuvos antialkoholinės kampanijos: reklamos draudimas padidina ar sumažina alkoholio (kainą ir) vartojimą?..
Antra, “Tesco” net neslepia, kad jei dėl padidintų kainų susitartų su konkurentais, tai nepatiktų konkurencijos prižiūrėtojams. Kai kas bent sąžiningas – norima, kad būtų apribota konkurencija. Tai puiki iliustracija dabartinio konkurencijos „gynimo“. Lietuvos ir kai kurios kitos valdžios krūtinę atstačiusios tiesiog veržiasi ardyti kartelius. Tačiau jos vis tiek sulaukia akivaizdžių kvietimų, kurių esmė tokia: „mes žinome, kad tai būtų kartelinis susitarimas, patys jo nei ekonomiškai, nei teisiškai negalime sukurti ar net inicijuoti, tad gerbiama valdžia, būkite gera – nustatykite kartelį savo dekretu“. Kažin ar galime teigti, kad valdžia nelinkusi tokias iniciatyvas paremti (tik dažniau, ko gero, tyliai, o ne po viešų skambių kreipimųsi).
Trečia, tiesiog šiaip pamąstymas. “Tesco” argumentas – kad pigus alkoholis prieinamas nepilnamečiams ir tai blogai. Tiesa. Tačiau kaip nepilnamečiai to alkoholio gauna, jei jį parduoti draudžiama? Norim spręsti socialines problemas – tai ir diekime parduotuvėse iniciatyvas, kurios užkardytų alkoholio patekimą į nepilnamečių rankas. Kodėl visgi einama kitu – direktyvinio branginimo keliu? Siūlau jums sąmokslo teoriją: (a) reklama apribojama, tad ženklai kaip tokie nebėra labiau patrauklūs ir visi gamybininkai vartotojų akyse tampa vienodi; (b) kainas valdžios pagalba nustatome dideles, tad pigiau niekas neturi teisės pardavinėti produktų, (c) prekybininkai alkoholį perka kuo pigiau iš bet ko, (d) tie patys „socialiai atsakingi“ prekybininkai pardavinėja alkoholį už nustatytą brangią kainą.
Ir retorinis klausimas: kas dėl to uždirba ir kam nuo to geriau?..
