Pozicija. Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo projekto

Lietuvos laisvosios rinkos institutas supranta norą valstybės lėšomis padėti nepasiturinčioms šeimoms ir asmenims, tačiau išnagrinėjęs dėl piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2, 3, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo  įstatymo projektą t XIP-962(2), teikia šias pastabas.
1.       Įstatymo projektas plečia jau veikiančią ydingą praktiką skirti tikslines kompensacijas konkretaus produkto vartojimo išlaidoms padengti. Naudojantis tuo pačiu – kainų didėjimo argumentu – galima pagrįsti analogiškas kompensacijas praktiškai visiems produktams.
2.       Tikslinė parama, orientuota į produkto vartojimo išlaidų kompensavimą, neskatina produkto taupymo – esminio veiksmingo būdo prisitaikyti prie didėjančių energijos kainų. Taip pat norėtume priminti, kad namų ūkiams, dėl objektyvių priežasčių suvartojantiems daugiau elektros energijos (pvz., dėl elektrinių kaitlenčių naudojimo maisto gamybai), jau yra taikomi žemesni elektros energijos tarifai.
3.       Patirtis panašioje kompensavimo sistemoje (kompensuojant išlaidas už šildymą ir karštą vandenį) rodo, kad tikslinė parama neskatina taupyti energijos, kainuoja piniginius resursus valstybės finansams. Be to, tikslinės paramos skyrimas vėliau sudaro kliūtis norint įdiegti energijos taupymo priemones.
4.       Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis namų ūkis Lietuvoje suvartoja apie 150 kWh elektros energijos per mėnesį, ir dabartines prognozes, kad po Ignalinos AE uždarymo elektros energija brangs apie 10 ct/kWh, prognozuotinas vidutinis išlaidų padidėjimas namų ūkiui dėl elektros energijos pabrangimo yra apie 15 Lt /mėn. Abejotina, kad dėl tokio efekto reikėtų inicijuoti įstatymo pakeitimą, įvesti tiesioginių išlaidų ir administravimo reikalausiančią kompensavimo sistemą.
5.       Įstatymo aiškinamajame rašte nėra įvertinta, kiek toks kompensavimas tiesiogiai atsieis tiesioginių išlaidų valstybės finansams, kokią netiesioginę įtaką elektros energijos suvartojimui turės toks įstatymo pakeitimas, kiek kainuos tokio kompensavimo mechanizmo administravimas.
6.       Spręsti nepasiturinčių asmenų, šeimų finansines problemas reikia didinant ne fragmentines tikslines kompensacijas, o konsoliduojant valstybės paramą nepasiturinčioms šeimoms ir asmenims, paramą skiriant atlikus pajamų ir turto testą.
Siūlome atsižvelgti į mūsų pateiktus argumentas ir nepritarti įstatymo projektui.