Šią savaitę Lietuvoje pasigirdo minčių, kad šešėlis Lietuvoje mažėja. Taip, mažėja, bet labai lėtai, ir jo vis dar išlieka labai daug. Pagal daugelį tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrimų šešėlinė ekonomika Lietuvoje gali siekti iki 30 proc.
Siekiant sumažinti šešėlinę ekonomiką, žmonėms dažnai siūloma šešėlio tiesiog nemėgti. Jei žmones pavyks įtikinti, kad dalyvauti šešėlinėje veikloje (t. y. pirkti nelegalias cigaretes, alkoholinius gėrimus ar kurą, gauti atlyginimą „vokelyje“, nereikalauti, kad pardavėjas pinigus „įmuštų į kasą“) yra blogai – tuomet šešėlio bus mažiau.
Ginčytis sunku. Kuo šešėlinė veikla bus laikoma nemoralesne, tuo mažiau žmonės bus linkę ja užsiimti. Juolab kad lietuviai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, labiausiai pateisina cigarečių, alkoholio produktų, degalų ir kuro kontrabandą ir nelegalų vartojimą. Lietuvoje šiuos reiškinius pateisina apie 60 proc. žmonių, Latvijoje – 50 proc., Estijoje – 30 proc.
Tačiau viskas ne taip paprasta. Jei siekiame padidinti žmonių sąmoningumą ir taip sumažinti šešėlį – turime atsakyti į klausimą, kiek žmonėms kainuoja nepakantumas šešėliui? Galbūt jis lietuviams vis dar per brangus?
Bepigu šnekėti apie tai, kaip svarbu būti sąmoningiems ir netoleruoti šešėlio tuomet, kai tai daryti yra lengva, t. y. kai užtenka pinigų. Kai kišenėse ne vėjai švilpia, sprendimas, ar pirkti legalų cigarečių pakelį ir sumokėti 8 litus, ar pirkti nelegalų ir su mokėti 5 litus – nėra esminis. Arba kai susirasti legalų darbą nėra problema, o atlyginimo dydis yra pakankamas, galimybė gauti kelis šimtus papildomų litų „vokelyje“ ne taip ir vilioja.
Kalbėti apie moralę, sąmoningumą ir netoleranciją šešėliui būtina. Bet taip pat reikia suprasti, kad sąmoningumą ugdyti labai sunku, kai nepakantumas šešėliui kainuoja labai brangiai.
Tam, kad nusipirktų 50 Lt benzino legaliai lietuvis turi išleisti apie 16 proc. savo vidutinių pajamų. Vokietijoje – 4 kartus mažiau, t. y. 4 proc. Todėl vokiečiui būtu sąmoningam ir netoleruoti šešėlio yra kur kas lengviau. Ir ne todėl, kad ten kuras pigesnis ar kad ten žmonės geresni, o todėl, kad ten pajamų lygis yra kur kas aukštesnis.
Pirkdamas kurą nelegaliai lietuvis savo išlaidas kurui gali sumažinti nuo 16 proc. savo vidutinių pajamų iki 9 proc. Tai reikšmingas sumažėjimas. Vokiečio išlaidos kurui sumažėtų tik nuo 4 iki 3 proc. (skaičiuojant, kad nelegalus kuras 2 litais pigesnis už legalų). Tad nepakantumas kuro šešėliui vokiečiui kainuoja tik vieną procentą jo vidutinių pajamų. Nepakantumas kuro šešėliui lietuviui kainuoja net septynis.
Todėl valdžia, prieš siūlydama žmonėms tapti labiau sąmoningais ir netoleruoti šešėlio, turėtų dėti visas pastangas, kad nepakantumas šešėliui kainuotų kuo mažiau. Tam reikia, kad skirtumas tarp legalių ir nelegalių prekių ir veiklų, kurį didžiąja dalimi lemia mokesčiai, būtų kuo mažesnis. Tam taip pat reikia, kad didėtų žmonių pajamos. Apkraudama žmones mokesčiais ir tuo pat metu reikalaudama atsakomybės ir nepakantumo šešėliui valdžia elgtųsi paprasčiausiai ciniškai.
Todėl atsakomybė turi būti abipusė. Kiekvienas žmogus priimdamas sprendimą pirkti legalią ar nelegalią prekę, imti „vokelį“ ar ne, prašyti „21 proc. nuolaidos“ ar ne, turėtų susimąstyti. Bet ne mažiau turėtų susimąstyti ir kiekvienas politikas, kuris mano, jog yra normalu, kad pusę visų uždirbamų pajamų žmonės išleidžia mokėdami mokesčius. Jei reikalaujame atsakomybės ir sąmoningumo, tebūnie jis – abipusis.
