Pusė šalies gyventojų teigia, kad Darbo kodekso tikslas yra suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus

49 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti skirti suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 33 proc. teigia, kad jie turi ginti darbuotojų interesus, 7 proc., kad – darbdavių interesus. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Spinter“ liepą atlikta apklausa.

„Diskusijoje dėl Darbo kodekso, svarbu žinoti, ką mano patys žmonės. Paaiškėjo, kad nepaisant nuolatinio bandymo supriešinti darbuotoją ir darbdavį, didžioji dalis nemato šio priešiškumo ir yra įsitikinę, kad Darbo kodekso tikslas yra suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Tai akivaizdu ir iš respondentų nuomonės apie profsąjungas. Profsąjungas teigiamai vertina 20 proc. respondentų, dauguma dėl to, kad šios skatina darbdavius ir dirbančiuosius susitarti. Prastai profsąjungas vertinantys žmonės (22 proc.) pabrėžė jų atitrūkimą nuo darbuotojų poreikių (54 proc.) ar rūpinimąsi pačių profsąjungų vadovų, o ne narių interesais (35 proc.).

Daugumos, 44 proc. žmonių įsitikinimu, teigiamą poveikį jų darbo sąlygoms turėtų, jei būtų griežčiau prižiūrima, kaip laikomasi dabartinių įstatymų. Taip pat žmonės akcentavo ekonomines priežastis: didesnę konkurenciją dėl darbuotojų (38 proc.), didesnį įmonės pelningumą (25 proc.). Griežtesnius įstatymus paminėjo 29 proc. apklaustųjų, 24 proc. teigė atvirkščiai – jų darbo sąlygos pagerėtų, jei įstatymai leistų lanksčiau tartis su darbdaviu.

Viešumoje kyla daug ginčų, kiek dirbti, kaip apmokėti viršvalandžius. Tačiau apklausa parodė, kad daugumai žmonių tai nėra labai aktualus klausimas. Viršvalandžius dirba 31 proc. apklaustųjų. 8 proc. apklaustųjų teigia, kad dirba viršvalandžius tačiau už juos negauna apmokėjimo, trigubai daugiau – 23 proc. dirba viršvalandžius ir už juos gauna apmokėjimą.

„Darbe žmonės nori dirbti, o ne kariauti su darbdaviais. Jie supranta, kad gera ekonominė situacija, gera įmonės būklė yra susijusi ir su jų pačių gerove. Žiūrint plačiau, triukšmingi protestai neatstovauja daugumos dirbančiųjų nuomonės. Tikiuosi, politikai sugebės priimti tokį Darbo kodeksą, kuris leistų darbuotojams ir darbdaviams tartis, o ne skatintų konfliktus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Apklausą rasite čia:

http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/09/tyrimas-201609.pdf