Politikams ir visuomenei svarstant, kaip tobulinti pensijų sistemos kaupimą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) bendrai diskusijai pakvietė sprendimų priėmėjus ir ekspertus. „Mus visus vienija bendras tikslas – atrasti tokį pensijų sistemos modelį, kuris atlieptų žmonių lūkesčius ir leistų jiems pasirūpinti finansiniu saugumu senatvėje“, – atidarydama renginį kalbėjo LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
„Prie pensijų sistemos kūrimo stovėjome nuo pat pradžių, esame vieni iš II ir III pensijų sistemos ramsčių atsiradimo Lietuvoje iniciatorių. Tad atsiliepdami į Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos banko pastangas stiprinti Lietuvos pensijų kaupimo sistemą, sukvietėme visus į diskusiją, – sakė E. Leontjeva, – kad judėtume link šio tikslo drauge bei rastume bendrus sprendimus.“
Pensijų kaupimo sistemos tobulinimo būtinybę, jos teigimu, diktuoja ir demografinė situacija: Lietuvos visuomenė yra viena sparčiausiai senstančių Europoje ir didėjantis pensijų gavėjų skaičius daro vis didesnį fiskalinį spaudimą valstybei. „Todėl būtina ieškoti būdų, kaip atliepti visus mus veikiantį laiko pirmenybės principą, kai šiandieninį pasitenkinimą esame linkę vertinti labiau už ateities, skatinti gyventojus taupyti senatvei ir didinančius pasitikėjimą kaupimo sistema“, – sakė ekonomistė.
Kiekvieną tobulinimo kryptį, jos teigimu, reiktų vertinti iš žmogaus laisvės ir atsakomybės perspektyvos: nesinori, kad priklausymą senatvėje nuo valdžios, keistų priklausomybė nuo darbdavio, kuriems norima perkelti atsakomybę už pensijų kaupimą.
„Jeigu norime gyventi laisvų ir atsakingų žmonių visuomenėje, atsakomybę už savo senatvę žmonės turi priimti sąmoningai ir atsakingai, subsidiariai su valstybe. Todėl valstybės pareiga – atliepti laiko pirmenybės principą priemonėmis, skatinančiomis gyventojus taupyti senatvei ir didinančius pasitikėjimą kaupimo sistema“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Renginyje pabrėžta, kad kaupimo sistemos dalyviams sąžiningai mokant nustatyto dydžio įmokas susidaro lūkestis, kad jos privalo užtikrinti orią pensiją, atitinkančią žmogaus poreikius bei lūkesčius. Tačiau šiuo metu į pensijų fondus atskaitoma žmogaus pajamų dalis nesudaro prielaidų aukštai investicinei grąžai, dėl mažo investuotos sumos dydžio.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad šalys, kurios džiaugiasi didele pensijų pakeitimo norma, turi sukaupusios privačiuose fonduose daug turto: Suomija – apie 60 proc., Švedija – apie 100 proc. Olandija – apie 150 proc., Danija – apie 200 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginus su Danija, tai yra bene 20 kartų daugiau negu Lietuvoje – mes pensijų fonduose sukaupę vos 10–15 proc. BVP.
Kitaip tariant, šalys, kurios turi dideles pensijas, jas iš esmės finansuoja būtent privačia dalimi. Šalims turtėjant, investicinė grąža tampa didesnė nei atlyginimų augimas, tad kaupti pensijai apsimoka vis labiau“, – kalbėjo LLRI ekspertas Ernestas Einoris.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintelė šalis, turinti automatinį įtraukimą. EBPO tokią priemonę vertina teigiamai, nes ji labiausiai skatina taupyti senatvei tuos žmones, kurie finansiniais produktais ir jiems taikomomis valstybės paskatomis praktiškai nesidomi.
Politikams žadant sudaryti daugiau galimybių žmonėms pasitraukti iš II pakopos pensijų fondų, renginyje pabrėžta, jog tai turi atliepti Konstitucinio Teismo išvadą – tą padaryti galima tais atvejais, kai kaupimas tampa „tampa itin apsunkintas ar betikslis“. Atvejai, apibrėžti įstatyme, kuomet kaupimo nutraukimas yra pagrįstas, turėtų būti numatyti konkrečiai ir be interpretavimo galimybių, kurios įžiebtų teisinius ginčus.
Pritarta ir tam, jog pensijų sistemos patrauklumą mažina dažni pokyčiai. Pusė gyventojų apklausose atsako, kad motyvacijas kaupti didintų stabili pensijų sistema. Per dvidešimt metų pensijų sistemą reglamentuojantys įstatymai keisti 24 kartus, o paskutinis pakeitimas 2024 m. panaikino gyventojų pajamų mokesčio režimą įmokų į III pakopos pensijų bei investicinio gyvybės draudimo fondus atskaitymui.
„Diskusijos leido geriau pamatyti skirtumus tarp valstybės subsidijų ir pačiam žmogui suteikiamo mokestinio paskatinimo, kuris keičia jo laiko pirmenybę ir įgalina jo subsidiarią atsakomybę. Svarbu, kad jauni žmonės kuo anksčiau atrastų galimybę kaupti senatvei, o ilgalaikė perspektyva žmogaus gyvenime praverčia reiškia atsakomybę prisiimti ne tik pensijų klausimais“, – renginyje kalbėjo LLRI prezidentė.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Prezidentūros, Seimo, Lietuvos banko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai, taip pat ekspertai iš pensijų fondų, mokslininkai.
Visą LLRI analizę rasite šioje nuorodoje.